Stip­riau­sių ša­lies šau­lių tre­ne­ris į star­ti­nę po­zi­ci­ją sto­ja tik no­rė­da­mas pa­ro­dy­ti vai­kams, kaip iš tik­rų­jų rei­kia taik­liai pa­tai­ky­ti

– Du ben­dra­pa­var­džiai Aly­taus tre­ne­riai Pa­vi­lo­niai – Čes­lo­vas ir Kas­ty­tis – iš­ug­dė mū­sų mies­tui po olim­pie­tį. Jūs gi­mi­nės?

– Mes esa­me tik ben­dra­pa­var­džiai, nors vie­nas ki­tą ži­no­me jau daug me­tų.

– Čes­lo­vai, Jūs esa­te šak­ni­nis aly­tiš­kis, Aly­tu­je gi­mė­te, au­go­te, mo­kė­tės. Trum­pai pri­si­min­ki­te svar­biau­sius vai­kys­tės ir jau­nys­tės ak­cen­tus.

–Gi­miau ir už­au­gau Aly­tu­je, va­di­na­ma­ja­me Ku­ror­te. Vai­kys­tė pra­bė­go miš­kuo­se tarp Ne­mu­no, Dai­li­džių, Py­li­mo ir Ka­niū­kų til­to.

Jau­nys­tė – Aly­tu­je, Vil­niu­je, Kau­ne. Aly­tu­je – ant­ro­ji vi­du­ri­nė mo­kyk­la, Vil­niu­je – fo­to­gra­fi­jos moks­lai, Kau­ne – Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tas, Tre­ne­rių fa­kul­te­tas.

– Spor­ti­nis šau­dy­mas po dve­jų me­tų mi­nės įsi­tvir­ti­ni­mo Lie­tu­vo­je 100-me­tį. Gal Jums ži­no­ma mū­sų mies­to spor­ti­nio šau­dy­mo is­to­ri­ja? Jei ne­klys­tu, pir­mo­ji šau­dyk­la Aly­tu­je ra­do­si apie 1957 me­tus. Te­ko jo­je tre­ni­ruo­tis?

– Kiek ži­nau, šau­dy­mo spor­tą į Aly­tų at­ve­dė Ka­zi­mie­ras Sve­ti­kas, Aly­taus vai­kų ir jau­nių spor­to mo­kyk­los di­rek­to­rius, Aly­taus ra­jo­no spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Jo dė­ka 1957 me­tais at­si­ra­do 50 met­rų šau­dyk­la Sei­ri­jų gat­vė­je, ku­rio­je iki šiol tre­ni­ruo­ja­si šau­dy­mo mė­gė­jai. Vi­si Aly­taus šau­dy­mo tre­ne­riai, tarp jų ir aš, už­au­go­me šio­je šau­dyk­lo­je.

– Ar bu­vo­te su­si­ža­vė­jęs dar ko­kia ki­ta spor­to ša­ka? Ka­da pra­si­dė­jo Jū­sų kaip šau­lio ke­lias? Kaip ta­po­te tre­ne­riu ir ar vis dar mik­li­na­te akį, pa­šau­do­te?

– Vie­nu me­tu Aly­tu­je bu­vo po­pu­lia­rus le­do ri­tu­lys, su­bur­ta vie­ti­nė jau­ni­mo ko­man­da. Ta­da bu­vau pa­bė­gęs nuo šau­dy­mo, bet K.Sve­ti­kas su­sig­rą­ži­no ma­ne at­gal.

Ne­at­si­me­nu, ka­da pra­dė­jau lan­ky­ti šau­dy­mo tre­ni­ruo­tes. Aly­taus vai­kų ir jau­nių spor­to mo­kyk­los di­rek­to­rius K.Sve­ti­kas bu­vo ma­no kai­my­nas, tad ma­ne įtrau­kė anks­ti.

Tap­ti tre­ne­riu „pri­ver­tė“ Juo­zas Bud­rys ir K.Sve­ti­kas. Jau dirb­da­mas, šau­džiau sa­va­no­rių, me­džio­to­jų var­žy­bo­se.

Da­bar ne­bent pa­ro­dau vai­kams, kaip iš tik­rų­jų rei­kia taik­liai pa­tai­ky­ti.

– Šau­liams rung­čių yra ne­ma­žai: šau­dy­mas su oro šau­tu­vais, prak­ti­nis šau­dy­mas, šau­dy­mas į skren­dan­čius tai­ki­nius... Ko­kios rung­tys prak­ti­kuo­ja­mos Aly­tu­je?

– Aly­tu­je prak­ti­kuo­ja­mas kul­ki­nio šau­dy­mo spor­tas. Tai yra šau­dy­mas su graiž­tvi­niais šau­tu­vais ir pis­to­le­tais iš 50, 25 (kal. 5,6 mm) ir 10 (kal. 5,4 mm) met­rų.

– Ar šau­dy­mo spor­tas for­muo­ja au­gan­čio or­ga­niz­mo fi­zi­nes sa­vy­bes? Ar šau­liai tik šau­dyk­lo­je tre­ni­ruo­ja­si, ar svar­biau­sia, kaip sa­ko­ma, tik akies taik­lu­mas?

– Ša­lia psi­cho­lo­gi­nių sa­vy­bių, šau­liams for­muo­ja­si iš­tver­mė, re­ak­ci­ja. To­bu­lė­ja ves­ti­biu­lia­ri­nis apa­ra­tas, ge­rė­ja pu­siau­svy­ra ir ki­ta.

– Jei aukš­tas jau­nuo­lis, sa­ko­me, kad ge­ras bū­tų krep­ši­nin­kas, jei spur­dus – fut­bo­li­nin­kas. O ko­kių fi­zi­nių duo­me­nų rei­kia šau­liui?

– Tru­pu­tį fleg­ma­tiš­ku­mo, įžū­lu­mo, kaip ir bet ku­ria­me spor­te, drą­sos ir mąs­tan­čios gal­vos.

– Pra­de­dan­čio­jo tre­ni­ruo­tis am­žius svar­bu, ar tai le­mia ūgis?

– Anks­čiau am­žius bū­da­vo ri­bo­ja­mas. Da­bar pri­ima­me vi­sus, ku­rie aukš­tes­ni už sta­lą.

– Dar ir to no­ri­si Jū­sų pa­klaus­ti – kaip iš­si­rink­ti tre­ne­rį?

– Ne­ži­nau...

– Šau­dy­mas tur­būt ne­ly­di­mas di­des­nių trau­mų? Jei spor­ti­nin­ko re­gė­ji­mas ge­ras, jis il­gai ga­li star­tuo­ti. Ar yra am­žiaus ri­bos šia­me spor­te?

– Re­gė­ji­mas šau­dy­me nė­ra pro­ble­ma. Ka­ro­lis Gi­ru­lis, Jū­ra­tė Če­sy­nai­tė šau­do su aki­niais. Tam yra spe­cia­lūs aki­niai.

Kaip ir kiek­vie­na spor­to ša­ka, taip ir šau­dy­mas, tu­ri sa­vų fi­zi­nių pro­ble­mų. Bet tai spren­džia­ma pa­si­tel­kus spe­cia­lius pra­ti­mus.

Am­žiaus ri­bos nė­ra. Tarp­tau­ti­nės spor­ti­nio šau­dy­mo fe­de­ra­ci­jos ar­ba ISSF tai­syk­lė­se yra jau­ni­mas iki 20 me­tų ir su­au­gu­sie­ji. Eu­ro­pos, pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se šau­do ir 60-me­čiai. Lie­tu­vo­je ir­gi tu­ri­me to­kių pa­vyz­džių.

– Kas tre­ne­rio dar­be yra sun­kiau­sia ir kas sma­giau­sia?

– Sun­kiau­sia, tik­riau­siai, su­si­rink­ti vai­kus ir pra­dė­ti iš jų lip­dy­ti čem­pio­nus. Suor­ga­ni­zuo­ti šaud­me­nis, ap­ran­gas, gin­klus, kad ga­lė­tų kil­ti re­zul­ta­tai.

O sma­giau­sia, ka­da ta­vo vai­kai lai­mi.

– Kaip ver­ti­na­te sa­vo auk­lė­ti­nius, ar jie mo­ty­vuo­ti. Ar daug ti­tu­luo­tų tu­ri­te? Tur­būt šį spor­tą no­riai ren­ka­si ir mer­gi­nos?

– Džiau­giuo­si vi­sais sa­vo auk­lė­ti­niais. Kaip pra­dė­jau 1981 me­tais dirb­ti, vi­sa­da bu­vo­me vie­ni iš stip­riau­sių Lie­tu­vo­je. Tai iš­li­ko ir iki šių die­nų.

Iš da­bar­ti­nių, aiš­ku, ti­tu­luo­čiau­sias yra Ka­ro­lis Gi­ru­lis. Jam ne­nu­si­lei­džia Jū­ra­tė Če­sy­nai­tė, Ro­kas Pet­ke­vi­čius, abu star­ta­vo Eu­ro­pos čem­pio­na­te Osi­je­ke (Kro­a­ti­ja) ir pa­sie­kė pui­kių re­zul­ta­tų, Mar­ty­na Džap­ba­ro­vai­tė ir ki­ti, ku­rie tik pra­de­da šau­lio ke­lią.

– Tai bran­gus spor­tas, nes ge­ro, tar­kim, vo­kiš­ko, gin­klo tur­būt ne­pa­kan­ka?

– Taip, tai ne­pi­gu. No­rint siek­ti re­zul­ta­tų, rei­kia ne­at­si­lik­ti nuo pa­sau­li­nių stan­dar­tų.

K.Gi­ru­liui pir­mą­jį, rim­tą, šau­tu­vą nu­pir­ko tė­vai. Ne vie­nas spor­ti­nin­kas (pats ar su rė­mė­jų pa­gal­ba) pir­ko šau­tu­vus, ap­ran­gas, šaud­me­nis ir ki­tą įran­gą. Tai kai­nuo­ja tūks­tan­čius. No­rė­čiau pa­dė­ko­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bei, ku­ri pa­de­da mums įsi­gy­ti rei­kia­mą in­ven­to­rių.