Ptakausko parodos kelia sparnus iš Alytaus

Su garsiu alytiškiu pokalbį pradėjome jo gyvenamajame name Pirmame Alytuje, o atsisveikinome daugiau kaip prieš tris dešimtmečius jo rankomis įkurtame, šalia esančiame japoniškajame „Ryto rasos“ sode. 

„Ptakauskas sukūrė planetą, kur žmonės gali atsipalaiduoti, pamedituoti ir būti tokie kuklūs, kaip ryto rasa. Tai vieta, kur žmogus gali susijungti su gamta“, – taip apie šį sodą atsiliepė daug įžymių pasaulio žmonių, tarp jų ir Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki, ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. 

Vis tik didžiausios savo gyvenimo svajonės – japoniško sodo įkūrimo Dzūkijos sostinėje – K. Ptakauskui taip ir nepavyko įgyvendinti, nors jo darbai įvertinti daugybėje pasaulio šalių, jis ne tik Japonijoje vadinamas bonsų – mažųjų dekoratyvinių medelių – meistru, pasaulinio lygio bonsų instruktoriumi. 

– Kęstuti, jūs dalyvaujate įvairiose tarptautinėse parodose, savo darbais garsinate Lietuvos vardą Europoje ir Azijoje, galima sakyti, visame  pasaulyje. Kodėl nepavyko Alytuje? 

– Alytui jaučiuosi nereikalingas. Aš nepritapau. Labai gaila, kad Dzūkijos sostinė prarado savo pozicijas dėl japoniškos kultūros, to paties sodo. Miesto valdžia nenorėjo net idėjos suprasti, įsigilinti į ją. Pamenu 2007 metus, mano organizuota paroda peraugo į japoniškos kultūros festivalį. Atvažiavo japonai pasirašyti sutarties, bet miesto valdžia jų nepriėmė. Vėliau tas projektas persikėlė į Vilnių, bet jis buvo įgyvendintas tik 20 procentų. 

– Prieš penkerius metus meras Nerijus Cesiulis sakė, kad yra nupirktas sklypas ir siūloma vienoje gražiausių Alytaus vietų, prie Mažosios Dailidės ežerėlio, įrengti japonišką sodą, kuris būtų patrauklus tiek alytiškiams, tiek turistams, bet... 

– Tam atidaviau daug jėgų, energijos. Su dabartiniu meru apie tai mes kalbėjomės ne kartą, bet jis, panašu, taip ir nesuprato manęs, apie ką mudu kalbamės. Buvo idėja surinkti tūkstančio žmonių bendruomenę, kuri susimestų po 100 eurų. Tuometinis miesto architektas žadėjo rasti penkis hektarus Kranto gatvėje, čia žadėjome įkurti japonišką sodą, natūralų ornitologinį-dendrologinį parką, sporto kompleksą – futbolo ir krepšinio aikšteles, bet vėliau paaiškėjo, kad miesto valdžiai to nereikia. 

– Bonsai – ne tik medis vazonėlyje, tai – žmogaus ir gamtos harmonija. Ją sugebate rasti, sukurti svečiose vietose tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, tačiau ne Alytuje. Kaip manote, kodėl?

– Būtent Alytuje „gimė“ pirmieji bonsai Lietuvoje, čia sukurtas pirmasis japoniško stiliaus sodas, bet miestas taip ir liko be didžiojo sodo. Gal ir teisingai žmonės sako, kad pranašu savo krašte nebūsi, nes pavydas, kaip sako emigravę alytiškiai, mieste tiesiog tvyro.
Neseniai į Alytų buvo atvykusi  japonų delegacija, ji pasirašė su Alytumi bendradarbiavimo sutartį, bet manęs miesto valdžia į tą susitikimą nekvietė, nors būtent mano iniciatyva japonai ir atvyko.

Dabar rašau savo antrą knygą, turiu ką papasakoti. Mano surengtos 23 parodos buvo įvertintos kaip vienos geriausių visame pasaulyje, pavyzdžiui, 2016 metais surengtai mano parodai dėmesį skyrė 26 pasaulio valstybės. Parodas organizuoju nuo 2004 metų, o 23-iąjį tarptautinį renginį surengiau praėjusį rudenį Palangoje, nes Alytus tokio renginio nenorėjo. 

– Alytaus miesto savivaldybė pastaraisiais metais jus tarsi ignoruoja, tačiau įvairiose pasaulio valstybėse esate pagerbtas aukščiausio lygio įvertinimais ir diplomais, medaliais, pavardinkite, kokiais?

– Esu gavęs aukščiausią Japonijos valstybinį apdovanojimą, vienas iš nedaugelio lietuvių, vakarieniavęs su Saulės šalies imperatoriumi. Lietuvos prezidentas G. Nausėda yra mano mokinys, labai gerai buvo įvertinta mano surengta paroda  prezidentūroje. 

– Ką veikiate šiandien? Ar turite naujų idėjų, kurias galbūt žadate įgyvendinti jau kituose Lietuvos regionuose?

– Ką veikiu šiandien? Alytui manęs nereikia, todėl savo jėgas skiriu parodų rengimui kituose kraštuose. Dabar Veisiejai, o toliau planų turiu įvairių. Esu užauginęs daugiau kaip 200 bonsų, jų ir dabar turiu dar daug, sukaupiau didžiulę šių medelių auginimo patirtį, negailiu patarimų ne tik alytiškiams, bet ir kitiems jų augintojams, tarkime, su prezidentu G. Nausėda dėl bonsų ir dabar susitinkame mažiausiai kartą per metus. 

– Pastaruoju metu esate ne tik bonsų kūrėjas, tačiau ir fotografas, kaip tuo užsikrėtėte?

– Fotografija užsikrėčiau per kovido pandemiją. Dabar daug paveiksluoju. Neseniai buvau Taline, greitai vyksiu į  fotografų plenerą Šilutėje. Iki dabar esu užfiksavęs apie 35 paukščių rūšis. Neseniai fotografuodamas pelėdą iškritau iš 6 metrų aukščio. Patyriau daugybę kaulų lūžių, kelias dienas praleidau reanimacijoje, bet likau gyvas. Juokauju, kad turiu 13 iš aukščiau suteiktų gyvybių, iš kurių 9 jau išnaudojau... Žinoma, svarbiausia – šeimos, vaikų parama, palaikymas.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.