Galinga elektrinė glemžiasi derlingas žemes

Elektrinei – 135 hektarai

Kaune veikianti bendrovė „Energetikos projektai“ Vilniaus bendrovės „JTPG“ užsakymu rengia elektrinės projektą, kuris bus įgyvendinamas Alytaus rajone, Simno seniūnijoje, Kolonistų ir netoli šio kaimo esančiuose kituose kaimuose, kaip antai, Gluosninkuose, Angininkuose, Buktininkuose, Angininkuose, Kalesninkuose.

Hibridinė elektrinė užims maždaug 135 hektarus – penkis atskirus žemės plotus. Ji turės  146 tūkst. kilovatų bendrą įrengtą galią: 70 tūkst. kilovatų – iš saulės, 69 tūkst. kilovatų – iš vėjo, bus 7 tūkst. kilovatų galios energijos kaupimo įrenginys. O bendra leistina generuoti galia sieks 70 tūkst. kilovatų. Elektrinė bus sudaryta iš daugiau nei iš 100 tūkst. fotomodulių ir 11 vėjo jėgainių.
„Energetikos projektų“ saulės elektrinės statybos Simno seniūnijoje projekto vadovo Gintaro Jančenkovo teigimu, Lietuvoje saulės parkai projektuojami iki panašių galių, o Alytaus rajone toks parkas galimai  bus didžiausias. 

Kodėl pasirinktas būtent šis Alytaus rajono kraštas, projekto vadovas atsakė, kad prieš pradedant projektuoti yra padaroma galimybių studija: „Joje įvertinama elektros perdavimo tinklo operatoriaus Litgrid galimybė prijungti tokį parką, linijų tinkamumas planuojamai galiai, nes Lietuvoje šie tinklai nėra visur tinkami arba reikalauja papildomų investicijų.“

Saulės elektrinės statytojai yra pasirinkę būtent šiuos kriterijus atitinkančią teritoriją.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) „JTPG“ išduotas leidimas statyti elektrinę Simno seniūnijoje galioja iki ateinančių metų kovo pabaigos – iki to laiko planuojama gauti statybą leidžiančius dokumentus ir pradėti statybą. Tačiau išlieka galimybė leidimą pratęsti.

Elektrinės projektiniai pasiūlymai jau viešai pristatyti visuomenei, apie tai buvo skelbta Alytaus rajono savivaldybės tinklalapyje, tačiau šiuo procesu niekas, išskyrus „Alytaus naujienas“, nesusidomėjo. O po viešo pristatymo prasidėjo tolesni veiksmai – parengtas projektas  su atitinkamomis institucijomis derinamas „Infostatyboje“ (Lietuvos statybos leidimų ir statybos darbų valdymo informacinėje sistemoje – A. M.) ir prasidės statybos.

Projektuotojai patikino, kad energetinis statinys nuo artimiausių gyventojų bus nutolęs daugiau nei 700 metrų.

Bendrovė neteko maždaug 70 hektarų

Bene skaudžiausiai į Simno seniūnijoje planuojamą statyti hibridinę elektrinę reaguoja vienintelės Alytaus rajone veikiančios, visoje Lietuvoje garsios žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“, dirbančios apie 2,5 tūkst. hektarų žemės, vadovas A. Žėkas: „Apie 70 hektarų žemės, kurią mes nuomojome iš savininkų, dabar nuomoja elektrinės statytojai. Mano žiniomis, jiems bus mokama pusantro tūkstančio eurų per metus. Žmonėms tai dideli pinigai. Mes mokėjome 300 eurų. Mokėti tokią kainą, kokią pasiūlė elektrinės statytojai, mes negalime, nes tiek pajamų iš hektaro negauname. Niekaip nesuprantu, kodėl negalima pakeisti įstatymų, kad elektrinės būtų statomos nederlingoje žemėje.“

Elektrinės projekto vadovo G. Jančenkovo teigimu, žemės sklypai bus nuomojami su užstatymo teise.

A. Žėkas, apgailestaudamas, kodėl tokius objektus leidžiama statyti derlingoje, kai Lietuvoje yra daug apleistų nederlingų žemių, ko gero, taikliai pastebėjo: „Elektrinės statomos derlingoje žemėje, o javus turėsime auginti ant stogų, o turėtų būti atvirkščiai.“

Pagal dabartinius šalyje teisiškai nustatytus standartus žemė, turinti iki 32 balų našumą, laikoma nederlinga. „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovė, jos vadovo tvirtinimu, dirba derlingą, maždaug 50 balų žemę. Elektrinės projektuotojai teigia, kad šios bendrovės dirbama žemė, jų turimomis žiniomis, kai kur siekia iki 43 balų. Tačiau niekas negali paneigti, kad ji yra nederlinga.

Išdėstė įstatymo pakeitimus

Kodėl elektrinei buvo pasirinkta dabartinė vieta, jau įvardinta – įvertinta galimybė prisijungti prie Litgrid linijų, o dėl našių žemių panaudojimo tokioms statyboms G. Jančenkovas išdėstė nuo 2025 metų liepos vidurio įsigaliojusius Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus. Jais vadovaujantis, saulės elektrinės gali būti statomos žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant jos paskirties. Taip pat nurodoma, kad supaprastintą tvarką elektrinių statybai  ir nepaisant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatyto žemės našumo balo apribojimo, galima taikyti esant žemės savininko sutikimui.

Tačiau projektuotojų minėto įstatymo atitinkamame straipsnyje konstatuojama, kad „ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje eksploatuojamos melioracijos sistemos,turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, nepablogėtų dirvožemio savybės.“ Straipsnyje, skirtame dirvožemio apsaugai,  apie elektrinių statybą net neužsimenama.

„Teisinis reguliavimas ypatingai liberalus“  

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Mažeika, kurio rinkėjai yra ir numatomos statyti elektrinės Alytaus rajono teritorijoje, sakė žinantis energetinių projektų vykdytojų planus Simno seniūnijoje, derlingoje žemėje: „Šiandien galiojantis teisinis reguliavimas ypatingai liberalus atsinaujinančios energijos plėtotojams, tiek vėjo, tiek saulės. Prisidengiant žaliosios politikos sprendimais saulės ir vėjo energetika vystoma praktiškai be apribojimų, iš proceso eliminuoti savivaldybių merai, tarybos, saugomų teritorijų specialistai. Paradoksalu, kad saulės ar vėjo parką pastatyti daug lengviau nei norint žemę apsodinti mišku.“

Seimo narys įvardijo vienintelį kriterijų statant elektrines – ekonominį, tai yra laisvą, patogiausią ir pigiausią prisijungimą prie elektros linijų. Tačiau, K. Mažeikos pastebėjimu, reikėtų vertinti visų pusių interesus, bendrą Valstybės energetikos ir dabar jau strateginės žemės ūkio šakos viziją. Jis pateikė informaciją, kad pagal valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento duomenis apleistos žemės plotų šalyje yra per 30 tūkst. hektarų. 

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). 

Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. 

Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.