Kaip miesto valdžia leidžia alytiškių pinigus?

„Alytaus naujienų“ žurnalistas pakalbino čia gimusius ir augusius, verslius alytiškius – miesto merą Nerijus Cesiulį ir  ilgametį vežėjų asociacijos „Linava“ prezidiumo narį, įmonės „Autogika“ įkūrėją Bronislovą Geležiūną.

B. Geležiūnas: „Aš mačiau, kaip Alytus augo anksčiau“...

– Šiemet beveik 10 mln. eurų padidėjo darbo užmokesčio fondas, o tai reiškia, kad padidėjo visų savivaldybės įstaigose dirbančių darbuotojų atlyginimai. Kaip, Jūsų nuomone, miesto savivaldybė remia verslą? Kodėl Alytuje taip sunyko pramonė? Ar įmanoma ją atgaivinti?

– Esu, kaip sakoma, alytiškis iki sielos gelmių, dainavietis. Būsiu atviras – aš ryškių permainų nematau, neskaitant vienos ar kitos išasfaltuotos gatvės, nuolatinių pagyrų Jaunimo parkui. Jeigu mieste nėra statybinių kranų, vadinasi, ekonomika merdi. Kai dirbau „Linavoje“,  dažnai važiuodavau į Lozaną, tai ten net priemiesčiuose matai, kaip klesti miestas...

Prieš šešerius metus miesto biudžetas nesiekė nė 70 milijonų, dabar jis padidėjo kone dvigubai. Kas pasikeitė mieste?  

Kai atvažiuoja svečiai į Alytų iš Vilniaus‚ aš visada savo biure užtraukiu lango užuolaidą. Kodėl? Kad nematytų  kiauro namo stogo pačiame Alytaus centre.

Aš mačiau, kaip Alytus augo anksčiau. Visomis prasmėmis. Savo akimis, deja,  mačiau ir kaip jis susitraukė. Buvo laikai, kai klestėjo šaldytuvų gamyba, medvilnės produkcijos perdirbimas, alytiškių pagaminti skydiniai namai garsėjo visoje Rytų Europoje, tačiau neapgalvota privatizacija, o ir gero miestui nelinkintys investuotojai pakeitė Alytaus veidą.

Mieste neliko net senamiesčio, aplink autobusų stotį visada virdavo gyvenimas,  bet ji buvo iškelta į miesto pakraštį, „Maximos“ kūrėjai padarė savo darbą.

Dabar gi valdžia tapo influenceriais, giriasi visuomenei dėl smulkmenų. Antai Pramonės parke išasfaltavo gatvę, tai kviečia jos pažiūrėti visus krašto žurnalistus, net ministrą.

– Šių metų miesto biudžete net 9 procentai lėšų liko iš praėjusių metų, tai sudaro 12,5 mln. Vadinasi,  buvo nepadaryti darbai, kurie buvo iš anksto suplanuoti?

– Alytiškiai visiškai nekontroliuoja savo valdžios sprendimų – ką ji nori, tą ir daro... Dabartinę   valdžią aš vadinu „Alibaba ir dvidešimt plėšikų“ (redakcijos pastaba – miesto tarybos narių dauguma), taryboje nėra opozicijos, viską stumia vienas buldozeris, na, pavyzdžiui, anksčiau tarybos posėdžiai su karštomis diskusijomis trukdavo visą dieną, dabar gi visi klausimai paprastai būna išspręsti per porą valandų, o 11 valandą  jau  visi kavutę geria.

Ką tai rodo? Kad miestui vadovauja vienas meras, o ne žmonių rinkta savivaldybės taryba. Užtat miestas merdi. Aš nematau Alytaus plėtros perspektyvų. Kiek kartų kalbėta, kad miestui reikia universitetinės aukštosios mokyklos padalinio? Marijampolė ir ta sugebėjo Romerio universitetą prisikviesti, o mes?

Daug kam nesuprantama, kaip meras pasirenka savo patarėjus verslo reikalams – mieste dirba tiek puikių, didžiulę darbo  patirtį sukaupusių verslininkų, o miesto savivaldybei patarinėja žmonės iš kitų miestų arba nieko Alytui nenuveikę patarėjai. Netiesą valdžia sako, kad alytiškiai aktyviai grįžta iš užsienio. Negrįši juk į miestą, kur sunku darbą susirasti.  

– Ką šiandien patartumėte miesto valdžiai? Ką ji neatidėliotinai ir be didelių investicijų galėtų padaryti visų miestiečių labui?

– Aš jau baigiau savo aktyvią darbinę ir visuomeninę veiklą. Atsisakiau pareigų „Linavoje“, verslą perleidau žentui. Verslo skatinimui pinigų nėra, o kiek mieste yra tuščių patalpų, kurias savivaldybė gali padėti žmonėms išsinuomoti, kad šie pradėtų verslą.
Dabar gi meras pykstasi su visa miesto bendruomene, ypač su švietimiečiais, griauna sandėliukus, visas miesto rajonas ūžia, o Lietuva juokiasi.. Užuot padėję žmonėms juos sutvarkyti ar kompensavę dalį išlaidų, kviečia į pagalbą policiją, kurios veiklą prižiūri mero patarėjas...

Kodėl miesto savivaldybė negalėtų prisidėti prie prekybos centrų „Jotvingis“, „Nemunas“  plėtros? Seniai Alytuje turėjo atsirasti mažasis „Akropolis‘, į kurį važiuotų apsipirkti visos Dzūkijos žmonės...  

N. Cesiulis: „Sukurta apie 1 tūkst. naujų darbo vietų“...

– Ar savivaldybė remia verslą? Kodėl Alytuje taip sunyko pramonė? Ar įmanoma ją atgaivinti?

– Turime ne vieną priemonę, kuri padeda verslininkams, – verslo skatinimo ir lėšų skyrimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms (kasmet auga finansavimas: 2023 m. – 61 mln. 718 Eur, 2024 m. – 81 mln. 452 Eur), „Jauno verslo“ idėjoms, verslo kokybės gerinimo, investavimo  Pramonės parke (atleidžiame nuo infrastruktūros mokesčio).

O kalbant apie miesto pramonę – kasmet pasirašomos naujos sutartys su investuotojais ir parkas užpildytas didžiąja dalimi, bendrai investicijos siekia virš 78 mln. Eur, naujai sukurta apie 1 tūkst. darbo vietų.

– Per šešerius metus miesto biudžetas padidėjo kone dvigubai. Kas pasikeitė mieste?

– Tai rodo, kad pramonė auga, atsiranda naujos įmonės ir miestas puikiai tvarkosi – šiais metais nebeliko net ir skolų.

– Alytiškiai teigia, kad jų mieste neliko senamiesčio, aplink autobusų stotį virusio gyvenimo, ji buvo iškelta į miesto pakraštį. Ar tikrai tai buvo padaryta, tenkinant „Maximos“ parduotuvių tinklo plėtros planus? Kaip žinia, būtent šį tinklą valdžiusių įmonių iniciatyva iš šios vietos buvo iškelta autobusų stotis.

– Paklauskite prieš daugiau nei 30 metų mieste dirbusių jų vadovų ir tarybos narių.

– Šių metų miesto biudžete daug lėšų liko iš praėjusių metų. Ar dabar nepasikartos praėjusių metų situacija, kai nespėsite išleisti visų suplanuotų lėšų.

– Teiginys, kad „nespėsite išleisti“ nėra teisingas – užsakome darbus, bet jie nebūtinai baigiasi gruodžio 31 d. Taip ir persikelia lėšos į kitus metus.

– Ar aktyvi taryboje  opozicija, ką ji siūlo svarstyti, su kokiais jų siūlomais klausimais dauguma kategoriškai nesutinka? 

– Į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti opozicija.

– Kokias miesto plėtros perspektyvas išskirtumėte?

– Pramonės parko. 

... Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (57/14117). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).

Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį. 

Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.