Kas toliau po 12 dienų karo?

Smogta keturiolika betonmušių bombų „GBU-57” ir dviejomis dešimtimis sparnuotųjų raketų „Tomahawk”, kurias paleido JAV „Ohajo” klasės branduoliniai povandeniniai laivai. Nei amerikiečių lėktuvams, nei raketoms praktiškai niekas netrukdė: Irano oro gynybos sistema ligitol buvo visiškai sunaikinta Izraelio aviacijos, kuri keletą dienų iki amerikiečių atakos su žeme lygino karinius iraniečių karinius objektus, tiksliniai „medžiojo” karinius vadovus ir branduolinės programos mokslininkus bei vadybininkus.

D. Trumpas jau spėjo paskelbti apie tai, kad Irano branduolinė infrastruktūra yra „sunaikinta”, todėl prasideda paliaubos, su kuriomis sutiko abi 12 dienų trukmės karą surengusios šalys – Izraelis ir Iranas. Tiesa, kariautojai po to dar bent kartą apsikeitė smūgiais iš oro, kas sukėlė JAV lyderio necenzūrinėmis frazėmis palydėtą pasipiktinimą. Tačiau galų gale konfliktas aprimo.

Izraelio kariuomenės užnugario vadavietė leido izraeliečiams būriuotis, palikti slėptuves bei jų prieigas ir grįžti į gyvenimą taikos sąlygomis. Iraniečiai savo ruožtu paskelbė apie savo ginkluotųjų pajėgų pergalę konflikte. Tiesa, jiems tą pergalę bus sunku paaiškinti savo visuomenei. Nes jeigu karas laimėtas, tai kodėl „sionistinis darinys” (taip oficialiai Irane vadinamas Izraelis) tebeegzistuoja.

Izraelio karybos analitikai skelbia, kad Irano raketų smūgių metu žuvo 28 žmonės (tarp jų – tik vienas 18-metis kariškis), keli imtai sužeista. Nors į Izraelį buvo paleista 555 raketos ir 1tūkst. 500 bepiločių orlaivių. Karybos požiūriu, tai labai kuklūs rezultatai.

Kokios  Izraelio ir JAV aviacijos atakų pasekmės – kol kas neaišku. Viena vertus, abi šalys tvirtina sąmoningai nesitaikiusios į eilinius žmones. Kita vertus, nėra iki galo aiški, pasak D. Trumpo, sunaikintų iraniečių branduolinių objektų padėtis. Šiuo požiūriu teks rankoves raitotis Vakarų šalių žvalgyboms ir nuveikti kruopštų darbą: Irano valdžia priėmė sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su TATENA (Tarptautine branduolinės energijos agentūra), nes organizacija jiems pasirodė esanti šališka. Jos inspektoriai – vieninteliai turėjo teisę patekti į kai kuriuos Irano branduolinius objektus (tai šios šalies politikai ir valdininkai spręsdavo, kur inspektorius įsileisti, o kur – ne). Nebūtinai žinoma, kur yra kiti, mažesni branduoliniai objektai, taip pat, kur yra išvežta maždaug 450 kg iki 60 proc. prisodrinto urano, kurį anksčiau matė TATENA inspektoriai.

Jeigu D. Trumpo teiginiai apie branduolinių objektų sunaikinimą (yra tuo abejojančių) yra grįsti pertekliniu optimizmu, tai reiškia, kad Izraelis 12 dienų karo metu savo tikslų nepasiekė (dabar JAV ir Izraelis tvirtina, esą neturėję tikslo nuversti dabartinį Irano režimą). Taigi geresniu atveju tik atidėjo laiką, kada Iranas branduolinį užtaisą pasigamins ateityje. Juo labiau po oro smūgių turės dar mažiau, nei ligišiol, noro dėl to derėtis.

Vakariečių analitikų vertinimu, Irano valdžia per kelis dešimtmečius į savo branduolinę programą sukišo maždaug pusę trilijono JAV dolerių. Nesunkiai sukiš dar tiek pat arba daugiau (dėl infliacijos), nes niekas nedraudžia Iranui pasaulio rinkose parduoti savo naftą bei dujas. Šalį slegia ekonominės sankcijos, tačiau jos neprilygsta toms, kurios buvo uždėtos kaimyniniam Irakui praėjusiojo amžiaus pabaigoje, kada tai šaliai buvo leista rinkose parduoti tik tiek naftos, kad išgalėtų įsigyti maisto.

D. Trumpas sako tebesitikįs su Iranu sudaryti sandorį. Jei sako, dar nereiškia, kad taip yra. Reikalas tas, kad šalių pozicijos ne itin keičiasi. JAV nori, kad Iranas atsisakytų savo branduolinės programos. Iranas gi reikalauja atšaukti keturis dešimtmečius galiojančias sankcijas už pažadą vystyti tik taikią, civilių proreikiams skirtą atominę energetiką.