Ko­kias pa­mo­kas ver­ta iš­mok­ti iš „Per­las ener­gi­ja”?

Dar vie­nas svar­bus as­pek­tas: mi­nist­rė pir­mi­nin­kė In­gri­da Ši­mo­ny­tė pa­ža­dė­jo tre­jiems-ket­ve­riems me­tams ati­dė­ti pas­ku­ti­nį elek­tros rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo eta­pą. Tai reiš­kia, kad ma­žiau­siai elek­tros vi­du­ti­niš­kai su­var­to­jan­čiuo­se na­mų ūkiuo­se gal­vo­sū­kis dėl tie­kė­jo pa­si­rin­ki­mo ati­de­da­mas tam pa­čiam lai­kui.

Dar yra svar­bi iš­ly­ga: ener­gi­jos rin­kos re­for­mos stab­dy­mui tu­rės pri­tar­ti Sei­mas. Ga­lė­tu­me ti­kė­tis, kad ati­tin­ka­mas įsta­ty­mų pa­tai­sas pa­rengs Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja, vė­liau jas svars­tys ir tvir­tins vi­sa ko­a­li­ci­nė Vy­riau­sy­bė ir tik ta­da port­fe­lis su pa­tai­so­mis ra­sis par­la­men­te.

Po­nia Ši­mo­ny­tė sa­ko, kad tre­čio­jo ir pas­ku­ti­nio re­for­mos eta­po įgy­ven­di­ni­mą bū­ti­na ati­dė­ti li­gi tol, kol ša­ly­je bus ga­li­ma ins­ta­liuo­ti pa­kan­ka­mai sau­gų kie­kį vie­ti­nės ge­ne­ra­ci­jos per at­si­nau­ji­nan­čius iš­tek­lius, kad ri­zi­ka ši­tiems var­to­to­jams dėl kai­nų šo­ko bū­tų kuo ma­žes­nė (ci­ta­ta iš „Ver­slo ži­nių“). Pa­na­šiai apie tai kal­ba ir p. Krei­vys.

Lo­gi­kos šioms ini­cia­ty­voms ga­li­ma ne­sun­kiai at­ras­ti – „Per­las ener­gi­ja“ ban­kro­tas ap­nuo­gi­no vals­ty­bės im­po­ten­ci­ją ku­riant są­ly­gas vyk­dy­ti rin­kos pro­ce­sų prie­žiū­rą bei tin­ka­mai re­a­guo­ti į ryš­kė­jan­čias ne­ge­ro­ves. Tre­čia­ja­me ener­gi­jos rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo eta­pe li­ko be­ne la­biau­siai pa­žei­džia­mos so­cia­li­nės ša­lies gy­ven­to­jų gru­pės.

Ta­čiau yra da­ly­kų, ku­rių ne­at­li­kus bet koks re­for­mos ati­dė­ji­mas ne­tu­ri pras­mės.

Prem­je­rė ta­čiau kol kas ne­kal­ba apie kai ku­riuos ki­tus svar­bius elek­tros ener­gi­jos sek­to­riaus niu­an­sus. Tar­ki­me, kaip val­džia nu­ma­to re­gu­liuo­ti pri­ei­gą prie elek­tros ener­gi­jos pa­klau­są už­tik­ri­nan­čių klien­tų.

Aną sa­vai­tę te­ko gir­dė­ti pras­tai ar­ti­ku­liuo­tų idė­jų apie tai, kad ener­gi­jos maž­me­ni­niams klien­tams ne­tu­rė­tų tei­sės par­duo­ti tie rin­kos da­ly­viai, ku­rie ne­tu­ri iš­vys­tę nuo­sa­vos ga­my­bos. Ko­dėl ne, vi­sai ra­cio­na­lu bū­tų to­kį siū­ly­mą ap­svars­ty­ti.

Ne­ži­nia, ar pa­na­šūs ri­bo­ji­mai anks­čiau ga­lė­jo iš­gel­bė­ti „Per­las ener­gi­ja“, ta­čiau fak­tas, kad bū­tų pri­ver­tę at­sa­kin­giau pla­nuo­ti sa­vo ver­slą, kruopš­čiau teik­ti sa­vo siū­ly­mus po­ten­cia­liems klien­tams. O ga­lų ga­le nuo­sa­va ga­my­ba ga­lė­jo tap­ti in­ka­ru, ku­ris pa­dė­tų iš­veng­ti žlu­gi­mo.

Ki­ta ver­tus, bū­tų la­bai įdo­mu pa­klau­sy­ti val­džios at­sto­vų, ko­kio mi­ni­ma­laus dy­džio įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo rei­kia įmo­nei, ku­ri įsi­pa­rei­go­ja ap­rū­pin­ti de­šim­tis tūks­tan­čių žmo­nių elek­tros ener­gi­ja. Da­bar jau nu­svi­lu­sio rin­kos da­ly­vio pa­tir­tis ro­do, kad 100 tūkst. Eur. To­kia­me ver­sle yra mi­ze­ris. Tu­rint gal­vo­je, kad įvai­riais fi­nan­si­niais in­ži­ne­ri­jos bū­dais su­da­ry­tas įsta­ti­nis įmo­nės ka­pi­ta­las iš tos įmo­nės są­skai­tos ga­li iš­ke­liau­ti vos ten at­si­ra­dęs. Ir ke­liau­ja ki­tiems rei­ka­lams – ten, kur rei­kia apy­var­ti­nio ka­pi­ta­lo.

Ki­taip ta­riant, val­džia pri­va­lo kruopš­čiai at­lik­ti na­mų dar­bus. Iš­ana­li­zuo­ti „Per­las ener­gi­ja“ žlu­gi­mo prie­žas­tis bei ne­vie­šus niu­an­sus. Ta­čiau to ne­pa­kaks.

Bū­tų ver­ta ap­svars­ty­ti elek­tros rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo al­ter­na­ty­vas. Jei rei­kia – kar­tu su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja.

Bū­ti­na dis­ku­tuo­ti su Šiau­rės ša­lių ener­gi­jos iš­tek­lių bir­ža „Nord Po­ol Spot“ (NPS) apie ne­di­de­lės ir už­da­ros Bal­ti­jos ša­lių rin­kos spe­ci­fi­ką. Rei­ka­lau­ti, kad NPS griež­čiau re­a­guo­tų į įvai­rių ša­lių – rin­kos da­ly­vių ban­dy­mus ap­ri­bo­ti per­da­vi­mo sis­te­mų, ypač tarp­vals­ty­bi­nių jung­čių vei­ki­mo ga­li­my­bes, sie­kiant už­si­tik­rin­ti, kad to­se šly­se lik­tų dau­giau ener­gi­jos už ma­žes­nes kai­nas. Pri­vers­ti ne tik rin­kos da­ly­vius, bet ir elek­tros ga­min­to­jus ak­ty­viau veik­ti rin­ko­je.

Ka­dan­gi p. Ši­mo­ny­tės po­žiū­riu pro­ble­mų elek­tros rin­ko­je su­ma­žės, ka­da Lie­tu­vo­je per ke­le­tą me­tų ra­sis dau­giau at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos (AEI) šal­ti­nių ge­ne­ra­ci­jos, prie šios prie­lai­dos bū­ti­na pri­dur­ti tai, ką prieš po­rą sa­vai­čių gir­dė­jau vie­no­je sek­to­riaus eks­per­tų dis­ku­si­jo­je.

AEI plėt­ra iš tik­rų­jų ga­li pa­dė­ti su­ma­žin­ti ener­gi­jos kai­nas. Ta­čiau AEI – ne­ga­li­ma pri­skir­ti va­di­na­mai „ba­zi­nei ge­ne­ra­ci­jai“. T. y. Lie­tu­vo­je gau­su die­nų, ka­da nei vė­jas pu­čia, nei sau­lė švie­čia (nors da­bar mums ga­li at­ro­dy­ti ki­taip).

To­dėl at­ei­ty­je ga­li bū­ti taip, kad ar­ti­mą nu­liui elek­tros kai­ną iš AEI (nes to­bu­lė­ja jų tech­no­lo­gi­jos ir ma­žė­ja sa­vi­kai­na) po ke­lių va­lan­dų elek­tros ener­gi­jos kai­na bir­žo­je ga­li tie­siog šau­ti aukš­tyn.

Ir gy­ve­ni­mas ne­be­at­ro­dys toks mie­las... Bet ku­riuo at­ve­ju – pi­gios ener­gi­jos lai­kai iš tik­rų­jų bai­gė­si.