Visuomenės požiūris keičiasi: slaugos poreikis auga, laukiančių eilė – ilgėja

Patenka sunkios būklės

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius yra įsikūręs seniausiame Alytaus ligoninės pastate, kuris baigtas statyti 1938 metais. Atskiras pastatas yra šalia Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus, o senieji alytiškiai jį dar pavadina „infekciniu“ – senu įpročiu. Jame įrengta didžioji dalis Slaugos ir palaikomojo gydymo lovų, kurių šiuo metu yra 79-ios. Kitas šio skyriaus padalinys įsikūręs centrinio korpuso antrajame aukšte (pagrindinio įėjimo pastate), anksčiau čia buvo vaikų ligų ligų, vėliau – kovidinis skyrius. 

„Ar būčiau teisi sakydama, kad Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius yra vienas liūdniausių ligoninėje?“ – klausiu trečius metus Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriui vadovaujančio A. Aksenčio. „Turbūt galima ir taip pasakyti, jei vertinsime, kad į mūsų skyrių patenka tikrai sunkios būklės pacientai. Dažniausiai jie būna vadinamos terminalinės būklės, kai gydymo nebėra, tenka tiesiog praleisti čia savo paskutines dienas. Namuose daugelį tokių pacientų prižiūrėti gali būti sudėtinga. Taip kalbame ne tik apie paliatyviąją, bet ir apie kitų labai sunkios būklės pacientų slaugą“, – sako gydytojas.

Konkurencijos nejaučia, vietų neretai pritrūksta 

Artimajam susirgus sunkia nepagydoma liga, esant būklėms, kai reikia slaugos, o namie jos užtikrinti neįmanoma, tenka ieškoti slaugos paslaugas teikiančių įstaigų. Alytuje ir rajone daugėja galimybių gauti pagalbą, veikia Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė Dauguose, Alytaus medicininės reabilitacijos centro Globos skyrius, Alytaus hospise – dienos stacionaras, teikiamos ambulatorinės paslaugos pacientų namuose, tačiau to ne visada pakanka. 

„Poreikis slaugai yra labai didelis ir dar auga. Per pastaruosius kelerius metus mūsų skyriuje lovų skaičius yra padidintas ir visą laiką jos užpildytos. Taip pat yra laukiančiųjų eilė. Prioritetas teikiamas pacientams, kuriuos reikia perkelti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių iš kitų Alytaus ligoninės skyrių, kad juose būtų galima guldyti kitus ligonius aktyviam gydymui. Į eilę įtraukiame tiek pacientus iš namų, tiek išrašomus iš Kauno universitetinių klinikų ar Vilniaus Santaros ligoninės, kuriose taip pat gydomi alytiškiai ir regiono pacientai“, – apie galimybes patekti į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių pasakoja vadovas.

Paklaustas, ar neatsitinka taip, kad panašias paslaugas teikiančios Alytaus miesto ir rajono gydymo įstaigos savotiškai konkuruotų, siūlydamos jas pacientams, A. Aksentis sako, kad jokiu būdu ne – laisvų vietų paprastai nebūna nė vienoje iš šių įstaigų.

Skyriuje – apie 60 darbuotojų

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje paliatyviajai pagalbai, kuri didžiąja dalimi numatyta onkologiniams ligoniams, skirtos 5 lovos, dar 5 – sergantiems demencija (šie pacientai slaugomi trečiajame senojo korpuso aukšte), o likusias vietas užima pacientai, kuriems teikiama stacionarinė palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga. Ji apima gydymo, slaugos, kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo priemones bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kai yra aiški diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Tai minimalios sveikatos būklės palaikymo paslaugos, teikiamos pacientui, siekiant išsaugoti individualų fizinį aktyvumą ir pagal galimybes palaikyti organizmo funkcinį pajėgumą. 

Skyriuje dirba bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojo padėjėjųai kineziterapeutai, masažuotojai, socialiniai darbuotojai, viso apie 60 darbuotojų.

Nauja tvarka: vietoj kalendorinių – einamieji metai

Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos gali būti finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) lėšomis iki 120 dienų per einamuosius metus. Ši tvarka yra pakeista, nes iki šiol paslaugą buvo galima gauti ne einamaisiais, o kalendoriniais metais.  Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neterminuotai. 

Paliatyvios slaugos paslaugoms gauti pacientas turi atitikti tam tikrus diagnozės kriterijus. Slaugai būtinas šeimos arba stacionaro gydytojo, jei pacientas ten gulėjo, siuntimas.

„Anksčiau slauga tikrai neturėjo gero vardo visuomenėje, bet pastaruoju metu požiūris į ją, kaip ir pati paslauga, keičiasi. Pavyzdžiui, šiuo metu namo išrašome 19 žmonių, jie išbuvo praktiškai 8 mėnesius, nes, kaip sakau, yra laimingieji, kurie atsigulė rugsėjo mėnesį ir jiems metai „persivertė“, nors tvarka pasikeitė“, – sako vedėjas. Ir priduria, jog daugeliu atveju medikams dar tenka „pakovoti“, kad artimieji pasiimtų iš pacientus į namus, nors jų būklė stabili, neblogai jaučiasi ir tikrai galima namuose juos prižiūrėti.

Vieni rūpintis nenori, kiti – ir negali

Kodėl daugėja žmonių, kuriems reikalinga slauga gydymo įstaigos stacionare? „Priežastys kelios. Visų pirma, visuomenė sensta, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja ir ligų. Kitas dalykas, kad vaikai negali prižiūrėti tėvų patys, nes yra dirbantys, situacija tampa sudėtinga, kai reikia savo atžalas išlaikyti. Situacijų yra labai įvairių. Vieni nenori atlikti pareigos, kitais atvejais slauga namuose tiesiog ir neįmanoma“, – sako gydytojas A. Aksentis. 

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėjas neslepia: ne pati lengviausia darbo dalis yra bendravimas su artimaisiais, kurie yra labai skirtingi. Vieni – geranoriški pagalbininkai, kurie gerai pažįsta savo artimąjį, apibūdina jo būklę, domisi, lanko. „Bet pasitaiko, kad labai vargstame ir net stresą patiriame dėl artimųjų. Jei jų reikalavimas teisėtas ir reikalingas dėl paciento, niekas neprieštarauja, bet kitą kartą tai panašu į pageidavimų koncertą, kai norima to, kas pagal normas nepriklauso. Kaip bebūtų, tai yra slaugos skyrius, o pacientams ir artimiesiems galbūt pritrūksta žinių, kas yra palaikomas gydymas. Sakau jiems: „Supraskite, kad viskas yra taip pat, kaip slaugant namuose, bet čia yra medicinos personalas, kuris profesionaliai gali pasižiūrėti į šitą reikalą“, – sako vedėjas.