Valdui Adamkui – 100: Alytaus jaunimas kviečia pažinti Prezidentą

Jaunieji žurnalistai kviečia kartu pažinti Prezidentą, prisiminti jo nueitą kelią, išgirsti svarbiausias gyvenimo istorijos pamokas ir atrasti, ką jo patirtis gali pasakyti šiandienos jaunam žmogui. Juk istoriją kuria ne tik dideli įvykiai – ją kuria ir žmonės, kurių gyvenimai tampa įkvėpimu ateities kartoms.

Valdas Adamkus – neaprašomas žmogus

Bandžiau jį pažinti per Voldemaro Adamkavičiaus, Valdo Adamkaus, draugo, vyro, Prezidento ir kitas prizmes. Susidarė įspūdis, jog jis visur būtinas, visad laukiamas. Ypač jaunimo rate, kuris, jo nuomone, yra nuvertintas, neišgirstas. Žmogus, kuris gali išgirsti visus balsus ir jų savininkus, pamatyti visą paprastą ir gyvybiškai reikalingą grožį. Jis prisipažino, kad augo miesto aplinkoje, Kaune, ir nebuvo labai matęs tos tikrosios Lietuvos kaimų ir gamtos. Vėliau beveik penkiasdešimt metų, praleistų Amerikoje. Ir vis tiek manau, kad gamtą, lietuvių tautą ir valstybę, jos kalbos išskirtinumą jis įžvelgia ir įvertina. Ją saugo ir myli. 

Man įsiminė, kad jis ne niūrus žmogus. Toks pilnas galimybių ir sprendimų, nusibrėžiąs ribas ties Lietuvos laisve ir gyvastimi. Mėgsta naujas pažintis, nuomones ir sprendimus. Kalbėdamas dažnai juokauja.  Puikus kalbėtojas, jo pasakytos kalbos įsirėžė man į atmintį, nupurtė ilgalaikę miglą. Pirmoji – jo kalba tautai, pasakyta Vilniuje, Katedros aikštėje, 1998 m. vasario 26 dieną. Joje akcentuojamas augimas, bendradarbiavimas ir ryžtas. 

Antroji kalba mane pravirkdė, pajutau sruvenančią, pulsuojančią ir rėkiančią gyvastį, būtinumą. Tai buvo Prezidento kalba, pasakyta 2012 m. liepos 13 d., sveikinant Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo dalyvius. „Kas, jeigu ne Jūs?“ Ir pati savęs klausiau, kas, jeigu ne aš? V. Adamkus sužavėjo savo įvairiapusiškumu: jo meile sportui, gamtai, žmonėms. Jo užsispyrimas, drąsa ir pasitikėjimas savimi – svarbūs aspektai, kurie laisvės byloje pasiteisino.

Tolerancija – labai svarbus principas, kuriuo vadovavosi Prezidentas, tiek Europos sąjungos posėdžiuose, tiek ir kalbant su Lietuvos visuomene. Bet, kaip pats dalijosi, svarbu, jog tolerancija turėtų aiškias ribas. Taškas, kuriame stovime visi, kuriam visada reikės užnugario – Lietuvos laisvė. Ši vertybė mus turi vienyti. Kaip tautą ir kaip valstybę.

Todėl norėčiau užbaigti šia mintimi: Valdas Adamkus – nepakartojamas. Bet tai labai gerai. Manau, jis pats sakytų, kad tai reikalinga. Nauji požiūriai, naujos klaidos ir problemos. Nauji sprendimų būdai ir nauja ateitis. „Naujos kartos sukilimas, ties jų laisve kurti orų gyvenimą orioje valstybėje.“ (Valdas Adamkus) Naujas atgimimas. Svarbu – nuolatinė dvasinė, moralinė, fizinė kova už laisvę. Bendra kova už laisvę.

Milda Jacevičiūtė

Prezidentas be kostiumo

Nustebau sužinojusi, kad jaunystėje jis buvo toks geras sportininkas. 100 metrų nubėgdavo vos per 10,8 sekundės, o į tolį nušokdavo net 7 metrus 24 centimetrus. Tikrai nesitikėjau, kad Lietuvos Prezidentas galėjo pasiekti tokių gerų rezultatų.
Labiausiai įstrigo tai, kad jis sportavo net gyvendamas pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Ten ne visada turėjo geras sąlygas treniruotis, kartais trūkdavo net maisto. Bet jis vis tiek sportavo, dalyvavo varžybose ir siekė gerų rezultatų. Man atrodo, kad tokiomis sąlygomis tai padaryti buvo tikrai sunku.

Dar buvo įdomu skaityti apie jo vaikystę. Pasirodo, Valdas Adamkus labai mėgo futbolą ir su draugais žaisdavo iki pat sutemų. Pirmąjį tikrą futbolo kamuolį jam iš Anglijos parvežė patėvis, o iki tol su draugais spardydavo tai, ką rasdavo. 

Man įsiminė ir pasakojimas apie Vokietijoje vykusią Pavergtųjų tautų olimpiadą, kurioje dalyvavo lietuviai. Valdas Adamkus prisiminė, kaip gera buvo girdėti Lietuvos himną ir matyti mūsų vėliavą. Tuo metu Lietuva buvo okupuota, todėl suprantu, kodėl jam tai buvo taip svarbu. Juk jis gyveno toli nuo Lietuvos, bet vis tiek ją labai mylėjo.

Sportas Prezidentą lydėjo beveik visą gyvenimą. Vėliau jis mėgo žaisti tenisą, golfą, važinėti dviračiu ir plaukioti. Atrodo, kad jis tikrai buvo labai aktyvus žmogus. Anksčiau Valdą Adamkų žinojau tik kaip Lietuvos Prezidentą. Niekada nebuvau pagalvojusi, kuo jis domėjosi vaikystėje ir ką veikė jaunystėje. Labiausiai mane nustebino jo sportiniai pasiekimai, nes apie juos iki šiol nieko nežinojau.

Elzė Dusevičiūtė

Su mūsų dienomis susiliejusi istorija

Tarp Nemuno srovių bei Čikagos vėjų
Nusidriekė kelias, kurio nespėjo atmatuoti laikas.
Viename krante – gimtinė artimoji,
Kitame – sala, apsupta ilgesio audrų.

Sugrįžo ne vienas iš tolumos –
Kartu grįžo ir tikėjimas, kad laisvė gali augti,
Kad upės vėl prakalbės skaidrumu,
O žmogus jausis savosios žemės šeimininku.

Jis keliavo ne vien prezidento rūmų takais,
Vedėsi žmones per gamtą, per laiką,
Į pastangas išsaugoti tai, kas dažnai nuvertinama,
Link vilties, kuri skamba tarsi nenutrūkstanti srovė.

Ir šiandien, kai Nemunas plukdo rudenį,
Kai miškai margumu puošiasi šventei,
Jo istorija, susiliejusi su mūsų dienomis,
Atgyja pagarba, artėjant lapkričio dienai.

Galbūt atmintis ir virsta pagarba –
Ne todėl, kad žinome kiekvieną nueitą žingsnį,
O todėl, kad norime suprasti jo svarbą –
Vardą, žmonių atmintyje įstrigusį.

Tad tegu vanduo siunčia kalbą apie gyvybę,
Tegu ruduo puošiasi jo dienai atminti.
Juk žmogaus darbai nenutrūksta,
Kai baigiasi diena.

Jie išlieka ir tęsiasi pasaulyje,
Kurį kadaise pradėjo kurti
Iš meilės Tėvynei ir rusenančios ugnelės
Laisvės trokštančių žmonių akyse.

Gabija Švetkauskaitė

Atnešė vakarietišką politinę kultūrą

Šių metų lapkričio trečiąją dieną Lietuva mini neeilinį istorinį įvykį – penktajam ir septintajam šalies Prezidentui Valdui Adamkui sukanka 100 metų. Šis įspūdingas jubiliejus šalyje pasitinkamas su iškilmingomis parodomis ar Prezidento vardu pavadintu Konstitucijos egzaminu, konferencijomis ir daugybe kitų renginių.

Žurnalistiniu požiūriu Valdo Adamkaus asmenybė yra unikalus fenomenas, nes jo gyvenimo kelias praktiškai identiškai atkartoja dramatišką moderniosios Lietuvos valstybės likimą. 

Gimęs tarpukario Kaune kaip Voldemaras Adamkavičius, jis jau ankstyvoje jaunystėje, būdamas gimnazistas, įsitraukė į antinacinę ir antisovietinę rezistenciją, platino pogrindinę spaudą ir ginklu bandė ginti šalies nepriklausomybę, o vėliau, bėgdamas nuo artėjančio sovietų teroro, buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Emigracijoje JAV jis ne tik įgijo inžinerinį išsilavinimą ir padarė stulbinamą karjerą JAV Aplinkos apsaugos agentūroje, kur tapo aukšto rangu federaliniu pareigūnu, bet ir dešimtmečius išliko vienu iš pagrindinių Lietuvos laisvės šauklių už Atlanto.

Grįžęs į gimtinę ir 1998 metais laimėjęs Prezidento rinkimus, Valdas Adamkus atnešė visiškai naują, vakarietišką politinę kultūrą, pagrįstą tolerancija, dialogu ir pagarba oponentui, ko ypač trūko postsovietiniai Lietuvai. Būtent jo dviejų kadencijų valdymo laikotarpiu šalis pasiekė savo strategines viršukalnes – tapo ES nare.

Goda Tamkevičiūtė

Mylėjo, svajojo ir vertino savo šeimą

Aš klausiau interviu apie Valdo Adamkaus meilės istoriją. Mane sudomino, kad Lietuvos Prezidentas buvo susituokęs net 70 metų. Man buvo įdomu klausyti apie sunkumus, kuriuos jiems su žmona Alma teko įveikti per bendrą gyvenimą. Patiko tai, kad šiame interviu Valdas Adamkus atsiskleidžia ne kaip Prezidentas, o kaip paprastas žmogus, kuris mylėjo, svajojo ir vertino savo šeimą.

Erikas Zablackas