Specialistas Tomas: „Įmonės dažniausiai renkasi 50 kW saulės elektrines“

Apie tai kalbame su specialistu Tomu, dirbančiu su atsinaujinančios energetikos projektais daugiau nei 10 metų. „Įmonės dažniausiai renkasi 50 kW saulės elektrines, nes tai optimalus balansas tarp kainos, galios ir administracinių reikalavimų. Iki šios galios – paprastesnės leidimų procedūros, daugiau galimybių gauti paramą, mažiau techninių ribojimų,“ – sako Tomas. 

Lietuvos verslai žengia į saulės energetiką

2024 m. Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 12 000 juridinių asmenų, turinčių savo ar nuomojamą saulės elektrinę. Iš jų net 67 % pasirinko iki 50 kW galios įrenginius. Tai akivaizdus ženklas, kad ši riba tapo tarsi standartas smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris nori nepermokėti, bet ir pajusti grąžą kuo greičiau.

Remiantis APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) duomenimis, daugiausia elektrinių iki 50 kW įsirengia:

• Gamybinės įmonės (ypač metalo, baldų, maisto pramonė).

• Logistikos sandėliai.

• Prekybos centrai ar parduotuvės.

• Autoservisai.

• Viešbučiai ir restoranai.

Tokio galingumo elektrinė per metus pagamina apie 45 000–55 000 kWh elektros, o tai daugeliui įmonių sudaro iki 70–90 % viso elektros poreikio.

Kodėl būtent 50 kW?

Pirmoji priežastis – paprastesnės sąlygos įsirengti. Iki 50 kW galios nereikia projekto derinti su ESO kaip gamintojui, o tik kaip vartotojui. Tai leidžia:

• Greičiau gauti leidimus (per kelias savaites).

• Nebūti priskirtam prie aukštos įtampos tinklo reikalavimų.

• Išvengti papildomos dokumentacijos, būdingos didesnėms jėgainėms.

Antroji priežastis – parama. Daugelyje paramos programų (ES fondai, APVA priemonės, klimato kaitos programos) 50 kW dažnai įvardijama kaip „verslui palanki“ riba. Tokioms elektrinėms skiriamas prioritetinis finansavimas, joms lengviau gauti iki 30 % subsidijų.

Trečia – ekonominis efektyvumas. Tomas komentuoja: „Didesnė elektrinė teoriškai gamina daugiau, bet viršijus įmonės suvartojimą energija tiesiog keliauja į tinklą. Tai reiškia, kad už ją nebūtinai bus atsiskaityta tokia kaina, kokia buvo mokėta perkant. Tad 50 kW dažnai yra ta riba, kai didžiausias procentas elektros sunaudojamas vietoje – be nuostolių“.

Kiek kainuoja 50 kW elektrinė ir kada atsiperka?

2025 m. Lietuvoje 50 kW saulės elektrinės įrengimas įmonei kainuoja vidutiniškai nuo 43 000 iki 55 000 eurų, tačiau konkreti suma priklauso nuo daugybės veiksnių: naudojamų modulių tipo ir efektyvumo, inverterių klasės, ar elektrinė montuojama ant stogo, ar ant žemės, taip pat nuo garantijų trukmės ir siūlomos techninės priežiūros sąlygų. 

Šios investicijos gali atrodyti reikšmingos, tačiau paramos priemonės gerokai keičia situaciją. Norint tiksliai įvertinti projekto kainą ir galimas subsidijas, verta kreiptis į patyrusius saulės elektrinių diegėjus, tokius kaip https://reenpro.lt/ , kurie padeda suskaičiuoti atsipirkimą ir parengia individualų pasiūlymą. Jei įmonė gauna 30 % valstybės ar ES paramą, galutinė investicija sumažėja iki 30 000–38 000 eurų, o juk tai suma, kuri daugeliui verslų tampa prieinama. 

Atsižvelgus į tai, kad vidutinė elektros kaina verslui svyruoja nuo 0,20 iki 0,22 Eur/kWh, o 50 kW elektrinė per metus gali sugeneruoti apie 47 000–52 000 kWh elektros, atsipirkimo laikotarpis dažniausiai siekia vos 4–6 metus. Ilguoju laikotarpiu tai reiškia ne tik finansinę grąžą, bet ir didesnį energetinį savarankiškumą bei tvaresnį įmonės įvaizdį.

Svarbu ir tai, kad šiuolaikiniai saulės moduliai tarnauja 20–30 metų, o inverteriai – apie 10–15 metų. Tad didžioji dalis jų darbo laiko jau veikia kaip tiesioginė finansinė grąža.

Kokie dar privalumai lemia sprendimą?

Be tiesioginės naudos, įmonės vis dažniau vertina ir:

• Tvaresnį įvaizdį – B2B klientai vis dažniau renkasi tiekėjus, kurie naudoja atsinaujinančią energiją.

• Pasiruošimą CO₂ reguliavimui – ES žaliojo kurso kontekste verslams teks pateikti tvarumo ataskaitas.

• Energetinį savarankiškumą – galimybė stabilizuoti sąnaudas, kai rinkos kainos svyruoja.

• Galimybę jungti elektromobilių įkrovimo stoteles, kurių poreikis auga.

Tomas pastebi: „Net tos įmonės, kurios neskaičiuoja tvarumo vertės, vis tiek pajunta naudą klientų akyse. Daugelis partnerių į tai žiūri kaip į inovatyvumo ženklą, o kai kurios užsienio kompanijos to reikalauja kaip konkurso sąlygos“.

Kada 50 kW gali būti per mažai?

Nors 50 kW – dažnas pasirinkimas, ne visiems jis tinkamas. Jei:

• Įmonės elektros sąnaudos viršija 100 000 kWh per metus.

• Dirbama keliomis pamainomis.

• Įrengta energijai imli įranga (kaitinimo, šaldymo, kompresoriai).

• Planuojama naudoti daug elektromobilių.

Tokiu atveju verta rinktis didesnes saulės elektrines (nuo 80 iki 200 kW) arba kombinuoti su nutolusiais saulės parkų sprendimais.

Dažna praktika – pradėti nuo 50 kW saulės elektrinės pilotinio įrenginio ir stebėti rezultatus: kiek energijos pagaminama, kiek perduodama į tinklą ir kokia yra reali finansinė grąža. Tai mažina investicijų riziką ir leidžia priimti pagrįstus sprendimus dėl plėtros, naudojant faktinius duomenis vietoje spėjimų.

Ką dar svarbu žinoti įmonėms?

Lietuvoje saulės elektrinėms iki 50 kW nereikia statybos leidimo, jei jos montuojamos ant esamų pastatų, todėl šis galingumas dažnai pasirenkamas kaip praktiškiausias. Be to, investicijos į elektrinių įrengimą gali būti įtraukiamos į įmonės sąnaudas, tad mažina apmokestinamąjį pelną. Jei įmonė yra PVM mokėtoja ir elektrinė naudojama tiesiogiai ūkinei veiklai, galima susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, o tai dar labiau padidina investicijos efektyvumą. 

Didžioji dalis tiekėjų siūlo vadinamuosius „iki rakto“ sprendimus – nuo projektavimo iki prijungimo ir vėlesnės techninės priežiūros, kartu suteikia draudimą bei gamybos garantijas. Visa tai paverčia 50 kW saulės elektrinę idealiu sprendimu įmonėms, kurios ieško balanso tarp galingumo, kainos, rizikos ir biurokratinės naštos. Ne veltui ši elektrinių kategorija šiuo metu – populiariausias verslo pasirinkimas Lietuvoje.

„Maža galia dažnai neduoda apčiuopiamos naudos, o didelė – tampa per dideliu administraciniu ir finansiniu iššūkiu. 50 kW – tai ta riba, kur susitinka skaičiai, logika ir nauda“,- teigia Tomas.

Tad jei verslas šiuo metu moka už elektrą – vėluoti su sprendimu tiesiog nebėra prasmės. Nes kiekvienas mėnuo be savo saulės – tai sąskaita, kuri galėtų būti mažesnė.