Spalio ir lapkričio pasimatymas – paslaptingame Ilgių laike

Šią savaitę keliausime į kapus, ši tradicija suvienija kaip jokia kita. Senovėje lietuvių Vėlinės, dar vadinamos Ilgėmis, tęsdavosi iki pat šv. Martyno, lapkričio 11-osios. Tai – bene  paslaptingiausias metų virsmas, kai gyvųjų pasaulis prisimena išėjusius, o gamta kuria šio susitikimo foną. 

Lapkritis jau nepaliks iliuzijų, kad dar bus gražu ir šilta. Jis džiugins kiekviena diena ar net valanda be lietaus. Šią savaitę vis dažniau užsuksime ir į kapines, miestiškas, o gal kaimo, kur viskas taip tikra. Ir todėl jei bent kartą esate užklydę per Vėlines į Margionių kaimą, tikrai nepamiršite ten degančių laužų. Apeigos čia trunka net aštuonias dienas – oktavą. Prie ugnies meldžiamasi, kalbamasi, giedamos giesmės. Tvarkomi ir tie kapai, kurių niekas nebelanko. Unikali tradicija Margionyse gyva, nors niekur kitur Lietuvoje to jau nebeišvysime. Ir stebėti iš šalies neišeina – tampi jos dalimi.

Spalis mus šiemet lepina. Buvo ir bobų vasaros dienelių, ir klevų geltonio vėjas dar neišardė. Pagal spalio ir lapkričio sandūrą žmonės spėdavo orus: jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs, jei klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių. Kai per Visus Šventus (lapkričio 1 d.) šąla – bus lengva žiema, jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia – ateinantys metai bus derlingi. Bet laimingi tie, kurie sau galvos nekvaršina, kaip ten kas bus, nes didžiausia išmintis yra išmokti gyventi čia ir dabar. 

Įvairiomis sodo ir daržo gėrybėmis dar turtingas Jotvingių turgelis. Kilogramas slyvų kainuoja 2,20, kriaušių – 2, agurkų 3,20, morkų – 1,5 euro už kilogramą.  Labai neprastų raugintų kopūstų kibirėlį nusipirksite už 3 eurus, litrą spanguolių – už 5. Beje, pats laikas pasigaminti trintų spanguolių su medumi – imunitetą stiprinančio, labai greitai paruošiamo dzūkiško skanėsto. Reikės 1 litro spanguolių ir 200–500 g medaus (galite naudoti santykiu 1:1), papildomai verta įdėti imbiero arba česnako. Spanguoles kruopščiai nuplaukite, pašalinkite šapelius ir leiskite joms visiškai nudžiūti. Sutrinkite  maisto smulkintuvu (blenderiu) iki norimos konsistencijos. Į spanguoles įdėkite medaus ir gerai išmaišykite. Supilstykite į švarius, sterilizuotus stiklainiukus ir laikykite šaldytuve arba  užšaldykite indeliuose. Galima ir be medaus, jei nemėgstate. 

Yra ką veikti virtuvėje, kur dar laukia rudens gėrybės, bet ir kieme, sode darbas darbą veja, o šviesių valandų kasdien vis mažiau. Senovėje lietuviai visus ūkio darbus stengėsi iki Ilgių užbaigti, po to jau ir gyvulių laukuose neganė, bet dabartiniai sodininkai sezoną prasitęsia. 

Pats laikas genėti vynuoges. Nukritus lapams, atsiveria vynmedžio ūglių vaizdas, kuris leidžia įvertinti jų tinkamumą žiemojimui. Genėti geriausia lapkričio mėnesį arba net ankstyvą žiemą, po pirmų šalnų. Palikite pagrindines derančias šakas, pašalinkite perteklinius ūglius, ypač silpnus, nebrandžius. Specialistai rekomenduoja praktiškai pašalinti visus plonesnius nei 5 ir storus – 15 mm ūglius, o palikti bent 4–6 pumpurus ant derančių šakų. Ant jų kitąmet augs derlius. Iš vienos vietos augančių 2–3 ūglių irgi geriausia palikti vieną, stipriausią, o ant ankstesnių metų vynmedžio paliekami 3–4 jauni tais metais išaugę ūgliai. 

Vėlų rudenį kompostuojame lapus. Nors esame išmokyti, kad kompostuoti galima tik sveikus, realiai tai neįmanoma misija – visi daugiau ar mažiau pažeisti ligų, kenkėjų. Jei kompostavimas vyks „karštai“, temperatūra sunaikins dalį užkrato. Kad krūva neužšaltų ir neperdžiūtų, ją reikia palaistyti, pavartyti, jog patektų daugiau deguonies, taip šils ir žiemą.

Nukritusiuose lapuose daug azoto, mikroelementų, o supuvę jie papildo dirvą humusu. Lapus reikia pilti aukštomis, iki metro aukščio krūvomis, kad išlaikytų šilumą. Kad neišnešiotų vėjas, reikėtų pridengti tinklu. Krūvoje natūraliai pradeda veikti grybai, mielės, bakterijos ir suardo lapus. 

Geras sumanymas – palikti po nedidelę lapų ir šakų krūvą po medžiais, kad joje galėtų žiemoti boružės, jų pagalbos labai prireiks pavasarį, kai sode pasirodys amarų kolonijos. 

Spalio gale – lapkričio pradžioje galima sėti morkas, kurias valgysite vasaros pradžioje. Čia labai svarbu pasirinkti būtent ankstyvųjų veislių sėklas ir gerai perkasti žemę bent kastuvo gylyje. Į dirvą, jei ji sunki, verta įterpti komposto ar smėlio. Prieš žiemą galima sėti ir petražoles, krapus, salierus, garstyčias, ridikėlius, salotas, salotines garstyčias, pekininius bastučius, kai kurias burokėlių veisles.

Vėlyvą rudenį akis jau pradeda pasiilgti gėlių spalvų, taigi šiuo metu karaliauja viržiai – subtiliai žydintis augalas. Ir kapuose rudenį viržiai tampa vis populiaresni, kaip ir namų aplinkoje, tik ne visi jie išgyvena, nors šie daugiamečiai augalai, sumedėjantys, tinkamai prižiūrimi gali augti daug metų. 

Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.

Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.