Savaitės trumpiukų kaleidoskopas

Kita vertus, po šią savaitę D. Trumpo prasižiojimų kyla nebent didžiulis apmaudas, kad įtakingiausios pasaulio demokratijos lyderis – elementarus nevėkšla. Vaidinantis pasaulio lygio diplomatą, nors neturi tam reikalingų žinių ar gebėjimų.

D. Trumpas geografijos tema nusišneka daug dažniau nei „senelis” Joe Bidenas. Galbūt dėl to, kad D. Trumpo pirmtakas itin kliovėsi savo štabo pagamintais paruoštukais, gi dabartinis JAV lyderis pasitiki savo ekspromtu.

Tiesa, dar iš naujausių trumpiukų – „Ukraina nebėra demokratija”. D. Trumpas, be abejo, labai gerai žino, kas yra demokratija. Ar tikrai? O gal tik retransliuoja tą miglą, kurią jam į ausį pučia Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sugedusiu telefonu per specialiuosius JAV prezidento pasiuntinius – Steveną Wittkoffą ir žentą Jaredą Kušnerį? Mat, jeigu D. Trumpo suvokimas apie demokratiją būtų gilesnis, antru žingsniu po teiginio jis bent jau mėgintų įsivaizduoti, ką reiškia keliasdešimties milijonų gyventojų dydžio šalyje surengti prezidento ar parlamento rinkimų kampaniją. 

Ištisas 90  dienų krentant rusų bomboms bei sprogstant raketoms. „Politico” žurnalistė, kuriai JAV prezidentas davė interviu šią savaitę nė nemėgino „įjungti” pašnekovo asociatyvios fantazijos. Paskutiniu metu D. Trumpo interviuotojai taip elgiasi vis dažniau. Spėju priežastį – nenori eilinio ekskurso apie tai, kad „jeigu D.Trumpas būtų prezidentu 2022 m., joks karas nebūtų prasidėjęs”.

Dar D. Trumpas galėtų pareikalauti, kad Volodymiras Zelenskis užtikrintų, kad prieš rinkimus būtų patikslinti bei patvirtinti Ukrainos rinkėjų – kariškių, spcialiųjų tarnybų pareigūnų – sąrašai. Rusijos FSB galėtų imtis darbo.

Grįžus prie trumpiukų... JAV prezidentas dar pasigyrė, kad nuo savo kadencijos pradžios (š. m. sausio 20 d.) Ukrainai neskyrė „nė cento”. Priešingai, nei tai darė jo pirmtakas Baltuosiuose rūmuose – demokratas J. Bidenas. Įdomu tai, kad vos prieš dieną ligi šio trumpiuko, JAV Kongreso Senatas bei Atstovų rūmai po kelias savaites trukusių derybų patvirtino šalies biudžetą 2026 finansiniams metams bei rekordinius 901 mlrd. JAV dolerių asignavimus JAV saugumui – 8 mlrd. didesnius, nei prašė administracija. Tarp eilučių ten galima rasti 400 mln. skirtų pagalbai Ukrainai.

Ši suma yra nepalyginamai mažesnė, kuri buvo skiriama ankstesniais metais, tačiau su trumpiuku „nė cento” sunkiai sutampa. Kitaip tariant, vis labiau ryškėja D. Trumpo noras užbaigti Rusijos pradėtą prieš Ukrainą karą kuo greičiau. Net jei jo norima greita pabaiga reikštų Ukrainos kapituliaciją, kurios ši šalis niekaip nesusipelnė. JAV prezidentui atrodo, kad vien šios šalies nepriklausomybės išsaugojimas ir formalus fiksavimas jau yra pakankama V. Putino nuolaida esamomis aplinkybėmis.

O tuo pat metu Tailando ir Kambodžos pasienyje šią savaitę – vėl kariniai susirėmimai, kurių metu žuvo ne tik kariškiai, bet ir civiliai. Tai vienas iš aštuonių ar devynių karinių konfliktų, kuriuos D. Trumpas gyrėsi užbaigęs.