Š. Černiauskas: „Maniau, kad ateina politikų karta, kuri sąžiningai tarnaus rinkėjams...“

Mitinge kalbėtojai pasmerkė „Nemuno aušros“ inicijuotas pataisas, kuriomis tiesiogiai kišamasi į savarankišką nacionalinio transliuotojo LRT veiklą. Ypač šiltai susirinkusiųjų buvo  sutikta šio kanalo televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė, kuri tiesioginiame eteryje prieš TV pastato užgrobimą 1991 metų sausio 13-osios naktį kalbėjo paskutinė. Anot Eglės, labai norisi, kad net dalelė tos tamsos niekada nepasikartotų – tada norėjo nutildyti ne Lietuvos televiziją, o užčiaupti visus, kurie tikėjo laisve ir tiesa.

Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Dėl šių pataisų nuomonę išsakė ir Europos transliuotojų sąjunga (EBU). Seimas, beje, įšaldė dabartinį LRT skiriamą finansavimą.

Mitinge dalyvavęs Šarūnas Černiauskas, buvęs „Alytaus naujienų“ jaunasis korespondentas, pastaraisiais metais kuriantis tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ turinį, sakė, kad šį mitingą vertina „be proto pozityviai“.

„Niekas iš mūsų nesitikėjo, kad į mitingą susirinks tokia didelė minia žmonių. Žurnalistų palaikymo akcijos buvo organizuotos ir kituose šalies miestuose bei miesteliuose, o tai rodo, kad didžioji dalis visuomenės mato, kas iš tikrųjų vyksta valstybėje, žmonės supranta, kad laisva visuomenė prasideda nuo laisvo žodžio“, – „Alytaus naujienoms“ sakė iš mūsų krašto kilęs žurnalistas, atsakęs ir į pateiktus klausimus.

– Šarūnai, ar galima sakyti, kad žmonės susirinko į šį  mitingą ne tik pasakyti savo nuomonę apie laisvą žodį, bet ir išreikšti susirūpinimą dėl susikaupusių problemų valstybėje, kurių valdantieji šiandien negeba spręsti?

– Neabejotinai – taip. Mus neša ta banga, kurią sukūrė Lietuvos kultūrai neabejingi žmonės. Jie pirmiausia parodė, kad Lietuvoje vyksta negeri dalykai, jie mobilizavo visuomenę. Turime ir toliau aktyviai kovoti už daugelį savo teisių ir laisvių, neapsiribojant kultūra ir žiniasklaida.

– Ar jūs, kaip žurnalistinį, tiriamąjį darbą aktyviai dirbantis, jaučiate, kad Lietuvoje yra ribojamas laisvas žodis? Juk valstybinės institucijos, tiek vietos valdininkai regionuose neretai atsisako žiniasklaidai teikti netgi tą informaciją, kuri privalo būti pateikta iškart arba per įstatymo numatytą laiką (per vieną darbo dieną ar savaitę).

– Yra nemažas būrys politikų, kurie trokšta susiformuoti tokią žiniasklaidą, kuri yra palanki jiems, pirmiausia, žinoma, norima, kad LRT tarnautų būtent jiems. Dėl to žurnalistų bendruomenė ir susivienijo – mes atėjome protestuoti ne dėl kokios nors personalijos, o sakyčiau, atvirkščiai – mes atėjome palaikyti kolegų, kurie susiduria su milžinišku spaudimu. Puikiai suprantame, kad jeigu bus atliktas politinis LRT užvaldymas, ateis eilė ir komercinėms televizijoms bei likusiai žiniasklaidai.

– Kodėl vis tik Lietuvos visuomenei per 35 metus nepavyko susitarti, kaip turi dirbti nacionalinis transliuotojas? Tą nišą ir žmonių nesutarimą puikiai išnaudoja politikai. Buvo metas, kai LRT pertvarkyti siekė Ramūno Karbauskio valdyta partija, dabar į Seimą atėjo kitas pranašas...

– LRT problemos užprogramuotos pačioje valdymo struktūroje. Jos tarybą reikia iš esmės performuoti, sumažinti politikų įtaką. Didžiausia bėda ta, kad per daug žmonių į LRT tarybą skiria politikai, vėliau tie žmonės tampa politiškai lojalūs vienai ar kitai partijai, vykdo jų užsakymus. Tiesiog taryboje šiandien yra per daug politinių interesų, o jie, kaip matome šiandien, vėliau ar anksčiau išlenda į paviršių. O dėl Žemaitaičio. Ne tik man atrodo, bet ir naujausios sociologinės apklausos rodo, kad jo veiklai pritaria ne tokia didelė žmonių dalis, kokia kartais įvardijama. Nepasiduokime dezinformacijai, kurią tas pats Žemaitaitis skleidžia...  

– Jūs atlikote didelį darbą skaidrinant buvusio premjero Gintauto Palucko veiklą. Nepriklausomybės pradžioje, ko gero, niekam net mintis nebūtų šovusi į galvą skirti Ministru Pirmininku politiką, teistą už korupciją. Visuomenė tapo atlaidesnė politikams ar politines partijas ištiko didelė krizė, kad neberanda asmenybių valdyti šalį?

– 2012 metų G. Palucko teistumas nebuvo didžiausia bėda – visi turime teisę suklysti, visi turime tą pačią teisę pasitaisyti. Aš pats buvau jo gerbėjas, nes maniau, kad ateina kita politikų karta, kuri tikrai sąžiningai tarnaus rinkėjams. Deja, pamatėme kitą G. Palucko veidą: su daugybe agresijos, pasityčiojimais ir politiniu spaudimu.

Tai, kas vyksta dabar, galima sakyti, kad yra savotiškas socialdemokratų kerštas, nes prieš G. Palucką susivienijo visa žiniasklaida, kolegos žurnalistai neleido tai temai užgesti, jie rengė savo reportažus, atliko savo tyrimus.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). 

Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. 

Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.