Rusijos ekonomikos „baseinas”

Jeigu Rusijos pajėgoms Pokrovsko-Myrnohrado aglomeraciją pavyktų galų gale užimti, bendresniu požiūriu, tai nepakeistų karo eigos. Rusai pamažu, patirdami nesuskaičiuojamas aukas skverbtųsi toliau, ukrainiečiai gintųsi iš paskutiniųjų. Taip, sakoma, esą ši aglomeracija – paskutiniai gerai įvirtinti du miestai Ukrainos Donecko srityje – juos užėmus Ukraina kontroliuotų tik keletą sritties kontroliuojamoje dalyje  likusių kaimų.

Vis dėlto šiuo metu net ir JAV lyderiui Donaldui Trumpui aišku: Rusijos diktatoriaus pradėto karo tikslas – ne dvi ir ne keturios Ukrainos sritys, kurias Rusija įsirašė į savo konstituciją. Jam reikia visos Ukrainos, kuri būtų Maskvos kontroliuojama ir lojali.

Kaip tik dėl to V. Putinas nuo pat šių metų pradžios (t. y. po D. Trumpo inauguracijos) visaip kaip mausto JAV lyderį ir kaip įmanydamas blokuoja taikos iniciatyvas. Skirtumas tik tas, kad rudeniop šios manipuliacijos D. Trumpui tapo aiškios.

Žinia, prieš keletą savaičių pagrindinė tarptautinės žiniasklaidos įrėminta tema buvo artėjantis V. Zelenskio vizitas Vašingtone ir klausimas, ar jo metu D. Trumpas išskirs Ukrainai bent kelias „Tomahawk” sparnuotasias raketas. Likus porai dienų ligi V. Zelenskio vizito JAV prezidentui paskambino V. Putinas, ir jau derybų metu pasirodė, kad raketų klausimas – nebeaktualus. „Tomahawk” Ukraina bent jau apibrėžtu laikotarpiu negaus.

Įdomią šio siužeto versiją pateikė iš Rusijos emigravęs politologas, buvęs V. Putino kalbų rašytojų grupės narys Abassas Galiamovas. Pasak jo, telefoninio pokalbio metu Rusijos diktatorius  galėjo D. Trumpą įtikinti, kad jei Ukraina, gavusi „Tomahawk” imtų jomis apšaudyti Rusijos teritoriją, Maskva neturėtų kitos išeis, kaip tik smūgiuoti Ukrainai taktiniais branduoliniais ginklais. D. Trumpą tokia perspektyva galėjo paveikti ir paskatinti pakeisti nuomonę dėl raketų.

Bet, pasak, A. Galiamovo, V. Putinas akivaizdžiai persūdė. Pajutęs, kad branduolinių ginklų tematika D. Trumpą veikia, jis surengė branduolinių pajėgų mokymus, vėliau surengė dviejų naujausių rusų branduolinių rinklų – branduolinės raketos „Burevestnik” (liet. audrapaukštis) bei atominiu varikliu varomos povandeninės torpedos „Poseidon” bandymus.

Nors reikšminga dalis analitikų tuojau pat suabejojo, ar ties bandymai buvo sėkmingi, D. Trumpui to užteko: jis prakalbo apie galimą branduolinės ginkluotės bandymą, tačiau įsakė paleisti tarpžemyninę raketą „Minuteman”, o kiek anksčiau paskelbė sankcijas dviem svarbiausioms rusų naftos kompanijoms „Rosneft” ir „Lukoil”. Pirmoji – valstybės visiškai kontroliuojama įmonė. Antroji – vis dar formaliai privatiems akcininkams priklausanti bendrovė.

Jau kitą dieną po sankcijų įvedimo buvęs „Lukoil” pareigūnas pranešė apie įmonės planus parduoti užsienio turtą. O į Vašingtoną iš Maskvos išskrido Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas, V. Putino derybininkas Kirilas Dmitrijevas. A. Galiamovas neatmeta versijos, kad K. Dmitrijevas „Lukoil” išpardavime kvietė sudalyvauti D. Trumpo specialųjį pasiuntinį Steveną Wittkoffą ar platesnį JAV isteblišmentą. Tačiau nieko nepešė.

Tada Rusijos medijos pranešė, esą užsieninį „Lukoil” turtą įsigis su V. Putino draugeliu Gedadijumi Timčenka susijusi kompanija „Gunvor” (ji užsiima energijos išteklių prekyba).

Rusijoje gana seniai diskutuojama, ar tikrasis „Gunvor” savininkas yra G. Timčenka su partneriu iš Skandinavijos. O gal įmonė yra vadinamajame „baseine” (Rusijos ekonomikos dalis, kurią tiesiogiai kontroliuoja V. Putinas), iš kurio galima pasisemti vos diktatoriui panorėjus. Tąsyk išeitų, kad asmeniškai V. Putinui JAV sankcijos gali būti naudingos.