Prisiminė, kaip į „kino salę Alytuje netilpdavo žiūrovai“

 Skaito nuo 1958-ųjų, kai grįžo į gimtąjį miestą iš tremties Sibire, ten baigusi vidurinę mokyklą. Elvyra – tikra optimistė, ji nesiskundžia išbandymų negailėjusiu likimu, sako gerų žmonių sutikusi ir tolimojoje šiaurėje, grįžusi darbavosi „Dainavos“ siuvimo fabrike, Medvilnės kombinate, o ypač įsiminė metai, praleisti Alytaus miesto kino direkcijoje. 

Šviesiai mena jo vadovą, jau a. a. Vytautą Radavičių. „Iki šiol negaliu suprasti, kodėl pardavė kino teatrą „Jaunystė“. 

Dirbau kasininke jame. Iki šiol prisimenu, kokios pilnos žiūrovų salės buvo, kaip eilės prie kasų vinguriavo, kaip net kapeikų nespėdavau skaičiuoti, tokia apgultis buvo ir teko greitai suktis, kad nesakytų, jog kasininkė lėtai dirba“, – pasakoja Elvyra. Kine ji mėgsta lankytis ir pastaraisiais metais, bet atnaujintoje „Dainavoje“ kol kas filmų dar nežiūrėjo.  

Moteris gali papasakoti labai įdomią savo giminės istoriją, mat jos tėvelis, užsidirbęs Amerikoje, pastatė namą Alytuje, Rotušės 15. Šiuo metu jis jau priklauso kitiems savininkams.