Populiariausiai lietuviškai daržovei „parduotos“ vasaros

Kai ko išmoko vasaras leisdamas agurkų krašte

Su Kęstučiu, kuris šiltnamiuose sukasi nuo amžių sandūros, 2000-ųjų, pirmiausia pakalbėti susėdome gražiai tvarkomos sodybos kieme. Kalba pakrypo apie tai, kad kiekvienas sodybos medis – pačių rankomis sodintas. Gausu aplink spygliuočių ir lapuočių, kuriuose nesiliovė švilpauti pilkosios pečialindos, ką tik roboto nušienautoje vejoje striksėjo juodieji strazdai. Kęstutis minėjo, kad dažnai mato ir smilginius strazdus, girdi strazdo giesmininko rytines giesmes. Gera klausytis jauno žmogaus, kuriam pažįstamas ne tik žemės kvapas, bet ir gyvoji gamta, kurios čia tiek daug. Paukščiams karaliauti Kęstučio sodyboje – puikios sąlygos: link Nemuno prateka upelė Ymilsa, už jos du nemaži tvenkiniai, kuriuose tingiai nardo didžiuliai karpiai, lydekos, karosai. 

Kęstučio klausiame, kokia buvo įsikūrimo šioje vietoje pradžia ir kokia šiandiena? Pirmaisiais metais su tėčiu Alfonsu pradėtas verslas užėmė 15 arų, dabar šiltnamiai prasiplėtė iki 90 arų. Vaikystėje jam teko išeiti pradžiamokslį kėdainiškių šiltnamiuose. Kėdainiuose gyveno mamos giminės, pas tetą atostogaudamas Kęstutis ir išmoko agurkus skinti. Kurį laiką Punios kaime jis dirbo kartu su broliu, bet dabar kiekvienas turi savo veiklas.  Agurkai, pasak pašnekovo, nacionalinė daržovė, retas žmogus jos nemėgsta. Tad dėl realizacijos problemų neiškilo. Tačiau tokiame versle vasaros, tiesiogine posakio, prasme – parduotos. Nuo daigų pasodinimo iki derliaus kiekviena diena prasideda tais pačiais darbais – liejimu, langų šiltnamiuose atvėrimu, daržovių apžiūra, kiek vėliau prasideda skynimas.

Šiemet derlius vėluoja

Žmonės per tuos dešimtmečius pamėgo Arbačiauskų šviežius ir raugintus agurkus, bet šiemet kol kas dar jų Alytaus turguose nemato. „Susivėlinome. Tradiciškai agurkus pradėdavome skinti Motinos dienai, bet jau keli metai – šalti pavasariai, o šiltnamiai mūsų nėra superšiuolaikiški. Vėluojame. Po geros savaitės pradėsime skinti“, – žada Kęstutis. Jo klausiame ir to, kas dažniausiai rūpi daržininkams mėgėjams. Ar tikrai labai atidžiai reikia parinkti substratą? Kokį pirkti, o gal ir savoje žemėje pasižvalgius tinkamos žemės rastume? „Iš savos pelkutės vargu ar tinkamos prisikasi. Agurkams gali būti per rūgšti. Verslo pradžioje esame bandę daigų, rodos, puikiame juodžemyje užsiauginti. Nepavyko, augalai skurdo, neaugo. Šiandieninė substrato pasiūla plati, neblogas jis ir Lietuvos gamintojų, bet išskirti vieno negalėčiau. Kiek trąšų skirti, kad agurkai būtų skanūs, kokybiški? Labai negerai padauginti, nors ir pagailint trąšų negerai. Mėgėjų dažna klaida ta, kad jie pavasarį patręšia ir mano, kad užteks iki rudens. Bet tręšti agurkus reikia po truputį visą jų augimo laiką. Ir atitinkamai keisti trąšų sudėtį,“ – moko Kęstutis. Jis dar priduria, kad agurkų daigai labai jautrūs, nemėgsta būti persodinami. Tad persodinti reikia labai atsargiai, kad augalėlis neišsigąstų. Pradžioje iš tiesų persodintas daigelis atrodo prastai, bet jau kitą dieną atsigauna.

Paklaustas apie mėgėjų naudojamas namines trąšas – pelenus, pienių, dilgėlių mirkalus, tikino jų nenaudojantis, tad remtis patirtimi negali, bet mano, kad blogiau nebus.

Visą straipsnį rasite naujausiame, laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (36/14096).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas