Pirmasis toks atvejis Europoje: skirtingos lyties stumbrų dvyniai Dzūkijoje

Tai – pirmasis atvejis stumbrų stebėjimo istorijoje, kuomet gimę skirtingos lyties stumbrų dvyniai išgyveno ir, sustiprėję, specialistų prižiūrimi, buvo paleisti gyventi į laisvę. Ši istorija – ne tik įspūdingas gamtos įvykis, bet ir tarptautinio mokslinio bei praktinio bendradarbiavimo rezultatas.

„Dzvynio ir Dzvynės gimimas – pirmas atvejis, kai stumbrų dvyniai buvo skirtingos lyties, o dar svarbiau – jų genealogijoje susijungia net kelios šalys. Dzvynio tėvas – patinas Dunst II, kilęs iš Vokietijos zoologijos sodo ir turintis aukštos genetinės vertės kilmę (Nr. 14137). 2023 m., vykstant Kauno zoologijos sodo rekonstrukcijai, šis vertingas patinas buvo laikinai perkeltas į Telšių stumbryną, o vėliau, kai tik buvo visiškai įrengtas Stegalių stumbrynas Dzūkijoje, Dunst II buvo pervežtas į antrąjį aptvarą ir integruotas į naujai formuojamą veislinę bandą“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša. Pasak jo, stumbrų dvynių gimimas – itin retas reiškinys net pasauliniu mastu.

Per visą šiuolaikinę rūšies stebėjimo istoriją jų buvo vos keletas. Dar 1945-aisiais Pščynos (Lenkija) miškuose gimė negyvos dvynės patelės. 1960 m. Sierpuchove (Rusija) gimė du patinai – vienas išgyveno vos metus, kitas – dvejus. 1984-ieji „atnešė“ net du dvynių atvejus: Krokuvos  (Lenkija)  zoologijos sode gimė du patinukai, deja, abu nugaišo po kelių mėnesių, o tuo pat metu Vokietijoje, Damerower Werder veislyne, gimė dvyniai, iš kurių vienas nugaišo greitai, tačiau kitas išgyveno net devyniolika metų ir paliko gausią palikuonių liniją.

Dvynės 2010 m. gimė Topolčiankų (Slovakija) veisimo centre, tačiau motina rūpinosi tik viena, o kita buvo maitinama dirbtinai. Deja, abi žuvo vos po kelių mėnesių. „Pirmasis tikrai sėkmingas dvynių užauginimo atvejis fiksuotas 2012-aisiais Eriksbergo veislyne, Švedijoje, kur viena patelė atsivedė dvi stiprias pateles. Jos abi sėkmingai augo – viena, vardu Envild, gyveno devynerius metus ir atsivedė tris jauniklius, o kita – vardu Envacker – vis dar gyva ir yra penkių jauniklių motina. 2019 m. Minsko (Baltarusija) zoologijos sode gimė du patinai Buša ir Bujaša, kurie po metų buvo perkelti į Bobovičių veisimo centrą. Bujaša nugaišo 2024 m., o Buša šiuo metu yra laikomas Volgotnoje (Baltarusija).

Dzūkijoje 2024 m. gegužę gimę dvyniai Dzvynys ir Dzvynė, kartu su dar dviem patinėliais ir dešimčia suaugusių patelių, 2025 m. gegužę buvo sėkmingai išleisti į Dzūkijos nacionalinio parko miškus, kur tęsia savo gyvenimą laisvėje. „Tai – ne tik emocinis pasiekimas, bet ir strateginės rūšies apsaugos rezultatas, įrodantis, kad stumbrų ateitis Lietuvoje – gyva ir perspektyvi. Ši istorija – tai puikus pavyzdys, kaip ilgalaikis, tarptautinis ir profesionalus bendradarbiavimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų ne tik mokslo, bet ir gamtosaugos srityje. O Dzvynys ir Dzvynė yra simbolis, kad net ir gamtoje retai pasitaikantys stebuklai gali įvykti tuomet, kai žmonės dirba išmintingai ir atsakingai“, – sako Dzūkijos nacionalinio parko Stegalių stumbryno stumbrininkas Vytautas Jeremičius. 

Iš viso per trejus metus į Dzūkiją buvo perkelti 46 jauni stumbrai, atrinkti iš laisvų populiacijų Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Specialiai įrengta 103 hektarų dydžio aptvarų sistema su karantino ir aklimatizacijos zonomis užtikrina sklandų prisitaikymą prieš išleidžiant gyvūnus į laisvę. Dzūkijos nacionaliniame parke esančiuose Stegaliuose veikia modernus 100 hektarų stumbrynas, skirtas stumbrų populiacijos stiprinimui ir integracijai į gamtą.

Šis projektas jau duoda rezultatų – stumbrai pamažu išleidžiami į laisvę. Į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įtrauktų stumbrų populiacijos ateitimi kartu su kolegomis ne vienerius metus rūpinasi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius. Stumbrus pažymėjus palydoviniu ryšiu duomenis siunčiamais antkakliais, mokslininkai stebi migracijos kelius.