„Perkaitus saulėje bėgti pas medikus neverta“

– Kokie sveikatos negalavimai dažniausiai užklumpa šiltuoju sezonu? 

– Šiltuoju metų laiku dažnai pasitaiko tam tikrų sveikatos sutrikimų, kurie susiję su aukštesne temperatūra, aktyvesniu laisvalaikiu gamtoje, kelionėmis bei netinkamu maitinimusi. Dažniausi negalavimai, kurie gali užklupti vasaros metu, perkaitimas ir šilumos smūgis. Kad tai neįvyktų, reikia gerti daug vandens, būti pavėsyje, dėvėti šviesius drabužius, galvos apdangalus. Dar vienas nemalonus reiškinys vasarą – apsinuodijimai maistu ar sugedusiais ,netinkamai laikomais maisto produktais. Todėl išvykdami į gamtą visuomet pagalvokite, kokius maisto produktus rinktis ir kur juos laikyti, kad būtų tinkami vartojimui. Išvykus į tolimesnes keliones, nereikėtų gerti vietinio vandens iš čiaupų, naudoti ledukų, valgyti neplautų vaisių. 

– Vasaros metu dažnai nuotaiką gadina įvairūs vabzdžiai, dažniausi kaltininkai – uodai, širšės, bitės, erkės, tiesa?

– Tikrai, vabzdžių įkandimų pasekmės gali būti labai liūdnos – kai kuriais atvejais tai alerginės reakcijos ir netgi anafilaksinis šokas. Erkės gali užkrėsti Laimo liga, erkiniu encefalitu. Kad to išvengtumėte, būtina naudoti repelentus, vilkėti tinkamus drabužius, iš anksto pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

– O peršalimo ar perkaitimo simptomai gali praeiti negydomi?

– Tikrai taip. Nebūtina kreiptis į medikus tuoj pat po persišaldymo ar perkaitimo, nes simptomai gali išnykti ir be specifinio gydymo, priklausomai nuo organizmo būklės ir jų sunkumo. Peršalimo simptomai praeina po 5–10 dienų. Organizmas paprastai pats susitvarko su virusu. Poilsis, skysčiai ir tinkama mityba padeda greičiau pasveikti. Jeigu simptomai stiprėja, užsitęsia ilgiau nei 10 dienų ir temperatūra laikosi aukščiau 38,5° C, verta kreiptis į gydytoją. 

Perkaitus saulėje, taip pat neverta bėgti pas medikus. Lengvi simptomai dažnai praeina savaime, jei žmogus geria daug skysčių, ilsisi vėsioje vietoje. Bet jei atsiranda sąmonės sutrikimas, labai aukšta, virš 39° C temperatūra, traukuliai, tokia būklė reikalauja skubios medicinos pagalbos. 

– Sakoma, kad teisingas rankų plovimas apsaugo nuo daugelio šiltojo sezono negalavimų. Kas dar padeda išvengti nemalonių sveikatos sutrikimų?

– Higienos įgūdžiai mus turi lydėti nuo vaikystės iki pat gyvenimo pabaigos. Turime išmokyti vaikučius plauti rankas, laikytis higienos įgūdžių, čiaudėjimo kultūros. Turime būti budrūs, atsakingai priimti saulės vonias, neperkaisti, naudoti apsauginius kremus, gerti daug vandens, saugotis erkių, skiepytis.

– Jei jau susirgome, stai­ga pakilo temperatūra, atsirado šaltkrėtis, kaip gydytis? Vis dažniau mamos karščiuojantiems vaikams temperatūrą numuša drėgnais rankšluosčiais, jų negirdo arbatomis, neapklosto šiltai, kaip esame įpratę. Yra nuomonių, kad apmuturiuotam vaikui temperatūra netgi dar labiau kyla. Koks būtų Jūsų komentaras?

– Per daug apmuturiuoti karščiuojančio vaiko tikrai nereikia, drabužėliai turi būti lengvi ir sausi. Vėsinti drėgnais rankšluosčiais irgi nereikia. Po vaistų išgėrimo, jei vaiko kūnelis šlapias, galima apvalyti drėgnu,  šiltu rankšluosčiu, jokiu būdu ne ledo ar alkoholio kompresais, nes jie gali sukelti drebulį ir net pakelti temperatūrą. 

Svarbu karščiuojančiam vaikui pirmiausiai užtikrinti gerą hidrataciją, duoti gerti įvairių skysčių, pieno, sulčių, arbatos. Šiltos žolelių arbatėlės (ramunėlių, aviečių lapų, liepų žiedų) ramina, papildo skysčių atsargas. 

– Ačiū už pokalbį.