Netikra Alytaus aerodromo tyla

Savo ilgametės veiklos laikotarpiu aeroklubas išugdė daugybę aviacijos specialistų, sporto meistrų aviamodelizmo, sklandymo, aukštojo pilotažo srityse. Vyko ir didelės reikšmės varžybos, sporto renginiai, veikė jaunųjų sklandytojų sekcija. Alytaus aeroklubo auklėtiniai dabar skraido įvairiose aviakompanijose lėktuvais „Airbus“, ATR, „Boeing“ ir kt., o dalis aeroklubo auklėtinių dirba Karinėse oro pajėgose.

Alytiškiai dažnai stebisi, kodėl aerodromas taip nutilo, todėl bandysiu išdėstyti savo nuomonę apie priežastis ir pasekmes. 1990-aisiais, besikeičiant politinei, ekonominei sistemai, privatizacija aerodromų nepalietė. Visas aeroklubo turtas buvo perdavinėjimas įvairioms žinyboms ir ministerijoms, kurios neturėjo nei finansavimo, nei plano, ką su tuo turtu daryti, todėl sudarydavo panaudos sutartis su aeroklubais, kurie vykdė aviacinę veiklą, išsaugojo ir prižiūrėjo jų pačių sukurtą turtą. Tuo tarpu visa našta gulė ant aeroklubo narių pečių, pradedant teritorijos, pastatų priežiūra, baigiant orlaivių išlaikymu. Tai tęsėsi bemaž du dešimtmečius, kol pastaruoju Vyriausybės nutarimu (2020-04-22 Nr. 415), visas turtas iš panaikinto Kūno kultūros ir sporto departamento buvo perduotas savivaldybėms, su sąlyga, kad bus vykdoma ir vystoma aviacinė veikla.

Visi Lietuvos aeroklubai su savivaldybėmis sudarė panaudos sutartis, išskyrus Alytaus savivaldybę. Kaip taip gali būti, kad savivaldybė, kuri turi pagal pareigas rūpintis ir puoselėti visuomeninių organizacijų veiklą, ją žlugdo?

Kaip žinia, visos veiklos turi politinę, ekonominę, juridinę ir moralinę sudedamąsias.

Politinė dalis

Kokios partijos, kokiomis politinėmis nuostatomis vadovaujasi Alytaus miesto savivaldybei antrą kadenciją vadovaujantis meras Nerijus Cesiulis ir administracijos vadovai, taip agresyviai bandantys sužlugdyti Alytaus aeroklubo veiklą: perėmę aviatorių sukauptą turtą, jį išmetė į lauką, pastatus ir lėktuvus užrakino ir daugiau kaip dvejus metus neleido naudoti pagal perduotą paskirtį, turto neprižiūrėjo, dar labiau sugadino. 

Aeroklubo patalpose miesto valdininkai įkūrė pabėgėlių centrą, nuniokojo pastatus (užfiksuota antstolio), lėktuvams būtinų techninių reglamentų ir priežiūros darbų nevykdė, taip padarydami didelę materialinę žalą. Negana to, Alytaus meras asmeniškai kreipėsi raštu į Vyriausybę, kad Alytaus aerodromas būtų išbrauktas  iš civilinių ir karinių orlaivių naudojamų aerodromų sąrašo (sunaikintas).

Ekonominė dalis

Ji svarbi kaip pilietinės visuomenės organizacinės formos dalis. Alytaus miesto savivaldybės vadovų vizija – aerodromo teritorijoje įkurti laisvąją ekonominę zoną pramonės vystymui. Ar žlugdyti seniausią Alytaus visuomeninę organizaciją vien su tikslu gauti finansavimą, sunaikinant ilgametį aviacijos židinį, yra normalu nepriklausomoje valstybėje? Ar fantazuojant apie kažkokius nesamus, neįvardijamus investuotojus, pralaimint teismų bylas dėl žemės sklypo, tam švaistant valstybinius pinigus, gali miestui suteikti kažkokią naudą? Reiktų prisiminti istoriją, nacionalizaciją. Kuo skiriasi veiklos metodai? Ar reikia miesto teritorijoje pramoninių pajėgumų, kai vakarų šalių tendencijos yra iškelti juos už miestų ribų? Ar užsienio investuotojas davė nurodymą ,,išbuožinti“ visuomeninę vietinę organizaciją užsienio kapitalisto naudai? Jau daug valstybėje turime pavyzdžių apie sunaikintą jos turtą.

Savivaldybė, gavusi aeroklubo aviacinį turtą, neinvestavo nė euro. Valstybės vardu vykdomos manipuliacijos nesuteikia savivaldybei teisės gauto turto niokoti, o tuo labiau žlugdyti asociaciją Alytaus aeroklubas, kuris visą šį turtą savo veiklos dėka sukūrė.

Kodėl aviacinis turtas Vyriausybės nutarimu buvo perduotas savivaldybei, jei ji užsiima tik kenkimu, o ne vystymu, nors Vyriausybės potvarkis aiškiai nurodo, kad turtas būtų naudojamas aviacinės veiklos tęstinumui? Gal kas žino formulę, kaip pritraukti investuotojus, kai turtas pastoviai perdavinėjamas ir atiminėjamas iš esamo šeimininko?

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). 

Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose ir pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau. 

Daugiau informacijos apie prenumeratą, prenumeratorių privilegijas, laimėtus prizus suteiksime tel. 0 315 51956, el. p. prenumerata@alytausnaujienos.lt ir www.alytausnaujienos.lt/prenumerata