Miesto gatvės ir automobilių aikštelės už tavo pinigus. Ar tęsime miestelėnų ,,reketavimą“?

Garsioji mero programa

Mažai kas turbūt prisimena per 2023 metų savivaldos rinkimus Socialdemokratų partijos pateiktą programą, kurioje išdėstyti net 102 miesto mero pažadai. Kai kas žadėjo jų nepamiršti visus ketverius kadencijos metus... Čia yra gerų dalykų. Tačiau ar jie įgyvendinami? Antai meras žada atnaujinti bei išasfaltuoti daugiau kaip trisdešimt Alytaus miesto gatvių. Išvardija jas pagal pavadinimus ir priduria ,,ir kitas gatves“. Todėl kaipgi nebalsuosi už tokią partiją, kuri žada pagaliau užbaigti visų vis dar tebedulkančių 120 miesto gatvelių asfalto epopėją.

Ką dar žada meras toje garsioje rinkimų programoje? Ogi ,,didinti finansavimą daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių atnaujinimui ir įrengimui, išplėsti ir įrengti naujas nemokamas parkavimo aikšteles Lauko, Žuvinto, Jurgiškių, Vilties, Kauno, Vingio ir kitose gatvėse“. Pasaka ar ne. Tačiau, kaip sakoma, ,,Pažadėjai patiešijai...“

Ką mes matome realybėje

Taip, iš tiesų kai kurios žvyruotos gatvelės pagaliau sulaukia savo laimės valandos. Tačiau kitiems miesto gyventojams siūlomas kur kas liūdnesnis scenarijus – dalyvauti taip vadinamoje dalinio dalyvavimo programoje. Paprasčiau tariant, kaimyne, jei nori asfalto, paplonink savo piniginę. 

Beje, tokia tvarka Alytuje galioja jau ne vieneri metai. Niekada jai nepritariau. Ir štai kodėl.

Visų pirma todėl, kad visi miesto gyventojai, įmonės bei įstaigos moka mokesčius, iš kurių ir turi būti vykdomi visi miesto tvarkymo darbai. Tai yra išimtinė visų šalies savivaldybių kompetencija, todėl visi gudravimai rinkti iš žmonių pinigus gatvių ar automobilių aikštelių įrengimui, kaip sakoma, yra kvailių paieška. 

Antra, visi mūsų miesto gyventojai, kaip šalies piliečiai, prieš įstatymus yra lygūs ir turi vienodą teisę gauti valstybės teisės aktais nustatytas vietos savivaldos institucijų paslaugas. Tarp jų – ir valstybės ar savivaldybės žemėje esančios infrastruktūros (gatvių, šaligatvių, įvažiavimų, aikštelių) įrengimą. 

Trečia, pagal žvyruotų gatvių studiją sudarytas gatvių eiliškumo sąrašas negali tapti agitavimo įrankiu rinkti lėšas iš gyventojų tų gatvių įrengimui.

Ketvirta, savivaldybės dalinio dalyvavimo programa diskriminuoja asmenis pagal jų turtinę padėtį, nes nenumato finansinių lengvatų socialiai remtiniems atitinkamų gatvių ar daugiabučių namų gyventojams, taip, kaip, pavyzdžiui, yra numatyta daugiabučių namų atnaujinimo (renovavimo) programoje.

Penkta, žmonių investuotos lėšos į gatvių ar aikštelių atnaujinimą pagal savivaldybės nustatytą tvarką nesukuria jiems teisėtai priklausančios nuosavybės dalies. Tad gyventojų investicinis indėlis paprasčiausiai negrįžtamai nusavinamas savivaldybės naudai.

Kuriozai

Alytaus miesto savivaldybės tarybos nustatytoje vadinamoje dalinio dalyvavimo tvarkoje esama visa eilė teisinių kuriozų. Kaip jau minėjau, manytina, kad tokia tvarka iš esmės prieštarauja įstatymams bei nusižengia svarbiausiems žmogaus teisių principams (pavyzdžiui, lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių apsaugos ir pan.). Kita vertus, į valstybės ar savivaldybės turtą (gatvę, aikštelę ar kt. objektą) žmonių investuojami pinigai sukuria realias prielaidas valstybės ar savivaldybės turto privatizavimui. Juk alytiškių skirti šimtai tūkstančių eurų negali būti šiaip sau užkasti po asfaltu ar kabėti kažkur ore... Infrastruktūros objektų daliniam finansavimui skirtos gyventojų lėšos turėtų būti užpajamuotos kaip dalinis įnašas, sukuriantis atitinkamą dalį bendrasavininkių turto. Antraip, gyventojų įnešti pinigai yra tiesiog padovanojami savivaldybei...Tačiau tai nenumato joks valstybės įstatymas. Todėl ir darytina išvada, kad tokia savivaldybės saviveikla rinkti iš žmonių pinigus gatvių, stovėjimo aikštelių ar įvažiavimų įrengimui yra teisiškai nepagrįsta.

Išvada

Kaip ir minėjau straipsnio pradžioje, Alytus jau yra pakankamai turtingas miestas spręsti daugelį mūsų problemų, tarp jų – ir žvyruotų gatvių asfaltavimo klausimą. Juk kiekvienais metais miesto iždas dar papildomai surenka per dešimt milijonų eurų viršplaninių biudžeto pajamų, kurios turėtų būti nukreipiamos miesto tvarkymui. Tad vietos politikams belieka sėsti prie diskusijų stalo ir dar kartą peržiūrėti ateinančių 2025–2026 metų veiklos prioritetus. 

O jei miesto meras Nerijus Cesiulis nori teisėtai pritraukti verslo investicijų infrastruktūros įrengimui bei tvarkymui, patarčiau jam pasidomėti kur kas mažesnių, bet išmanesnių savivaldybių patirtimi, kaip antai Tauragės, o dar geriau Kaišiadorių rajono savivaldybės. 

Manau, tie alytiškiai, kurie daugelį metų buvo visų valdžių pamiršti, tikrai nusipelno daug spartesnio visų tų neasfaltuotų gatvių, gatvelių, įvažiavimų ar aikštelių sutvarkymo.

Su pagarba
Dobilas Kurtinaitis
Buvęs Alytaus meras