Meilė kalbai nuvedė į Prancūzijos Bretanę

Įdomu buvo palyginti Lietuvos mokyklose dirbančių mokytojų darbo kasdienybę su prancūzų kalbos mokytojų, atvykusių iš įvairių Kinijos miestų, profesine patirtimi. Stažuotės metu kolegos iš Kinijos dalijosi, kad jų mokyklose pamokų metu drausmės problemų beveik nekyla, nes mokiniai mokytojams rodo didelę pagarbą. Jie taip pat pasakojo, kad kai kuriose jų mokyklose mokytojams darbo dienos metu skiriama poilsio pertrauka trumpam miegui (pranc. k. la pause pour faire la sieste), kurios metu jie gali nusnūsti ir tokiu būdu atgauti jėgas ir energiją prieš tęsdami darbą. Ne mažiau vertinga stažuotės dalis buvo pažintis su Bretanės regiono kultūra, istorija ir tradicijomis.

Aktyviai dalyvaudama paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose, sėmiausi naujų didaktinių idėjų iš skirtingų modulių dėstytojų, dirbančių Prancūzijos mokyklose, universitetuose bei Prancūzijos švietimo užsienyje agentūros (AEFE) koordinuojamame tarptautinių prancūziškų mokyklų tinkle. Vienas jų – Arnaud Joanny, dirbantis „Lycée International Français de São Paulo“ – Tarptautiniame prancūzų licėjuje San Paule, Brazilijoje, kuris dalijosi savo tarptautine pedagogine patirtimi ir šiuolaikiniais prancūzų kalbos mokymo metodais.

Ši stažuotė gerokai skyrėsi nuo ankstesnių mano profesinio tobulėjimo stažuočių, kuriose teko dalyvauti Nicoje (Prancūzijoje) vykusiuose Frankofonijos universiteto mokymuose. Šį kartą didelis dėmesys buvo skiriamas dirbtinio intelekto taikymo galimybėms švietime, prancūzų kalbos mokyme bei jo poveikiui mokinių ugdymui.

Laisvu nuo paskaitų laiku turėjome galimybę aplankyti išskirtinio grožio Bretanės miestus ir miestelius, susipažinti su jų architektūra, kultūriniu paveldu ir vietinių gyventojų gyvenimo būdu. Neišdildomą įspūdį paliko ir Quimper miestas su savo istoriniu senamiesčiu, didinga Šv. Korentino katedra ir autentiška Bretanės atmosfera.

Lankydamiesi „Biscuiterie de Quimper Styvel“ – tradicinių bretoniškų sausainių kepykloje, stebėjome rankų darbo bretoniškų traškiųjų lietinių (crêpes dentelles artisanales) gamybos procesą ir susipažinome su turtingu Bretanės regiono kulinariniu paveldu. Stažuotės metu taip pat lankėmės Landerneau mieste ir Trévarez pilyje (Château de Trévarez) – vienoje įspūdingiausių Bretanės pilių. XIX a. pabaigoje pastatyta pilis buvo viena moderniausių to laikmečio rezidencijų Prancūzijoje – joje buvo įrengta elektra, centrinis šildymas, liftas ir kiti to meto technikos pasiekimai. Taip pat plaukėme į Ouessant salą – labiausiai į vakarus nutolusią Prancūzijos metropolinės dalies salą.

Kaip ir per ankstesnes viešnages Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje, mane sužavėjo laukinės gamtos didybė, uolėtos pakrantės, didingi švyturiai ir ramybe alsuojantis salos kraštovaizdis, leidęs dar geriau pažinti Bretanės regiono savitumą. Stažuotės metu turėjome progą paminėti dvi svarbias nacionalines šventes – Lietuvos valstybės dieną (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), minimą liepos 6-ąją, ir Prancūzijos nacionalinę šventę – Bastilijos paėmimo dieną, minimą liepos 14-ąją. Liepos 6-ąją prie Bresto pilies susibūrėme su Lietuvos trispalvėmis vėliavomis rankose, o vakare drauge su lietuviais visame pasaulyje sugiedojome Lietuvos valstybės himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“. Šios prasmingos akimirkos priminė, kad meilė Tėvynei nepriklauso nuo atstumo – ją išsaugome savo širdyse, kad ir kur būtume. Liepos 14-ąją dalyvavome tradicinių bretoniškų šokių vakare, kuris leido iš arčiau pažinti Bretanės kultūrą ir tradicijas, o vakaro kulminacija tapo įspūdingi fejerverkai, nušvietę Bresto uosto padangę.

Ši stažuotė man tapo kur kas daugiau nei profesinio tobulėjimo kursai. Ji dar kartą priminė, kad mokytojas mokosi visą gyvenimą – ne tik auditorijoje ar seminaruose, bet ir keliaudamas, pažindamas kitas kultūras, bendraudamas su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių bei dalydamasis savo patirtimi. Dar kartą įsitikinau, kad mokytojo pašaukimas reiškia nuolatinį augimą, smalsumą ir atvirumą pasauliui. Tikiu, kad tik nuolat tobulėjantis, savo darbą ir mokinius mylintis mokytojas gali įkvėpti jauną žmogų siekti kuo aukštesnių rezultatų, skatinti pasitikėti savo galimybėmis ir dar drąsiau svajoti, kuriant savo gražią ir prasmingą ateitį. Juk didžiausias mokytojo darbo ir pastangų įvertinimas – matyti augančius, savimi pasitikinčius ir savo kelią atrandančius mokinius.

Už suteiktą galimybę dalyvauti prancūzų kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo stažuotėje dėkoju Prancūzų institutui Lietuvoje ir „Campus France“, o už palaikymą ir paskatinimą dalyvauti šiame profesinio tobulėjimo projekte – Šv. Benedikto gimnazijos direktorei Erikai Poškevičienei.
 

Raimonda Striaušienė,
Šv. Benedikto gimnazijos, Putinų progimnazijos ir 
Likiškėlių progimnazijos prancūzų kalbos mokytoja