Kaminų žiežirbos išstūmė vežimą prieš arklį

Reikėjo teismo sprendimo

Daugiau nei prieš dvejus metus į Alytaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi Dzūkijos sostinėje registruota bendrovė „Septusa“ dėl statinių, esančių Naujosios gatvės pabaigoje ir keliančių grėsmę. Tie statiniai – du 1969 metais pastatyti geltonų plytų kaminai, kurių kiekvieno aukštis siekia 50 metrų. O jie beveik prieš šešis dešimtmečius atsirado tuometės skydinių namų gamyklos teritorijoje, tiksliau – prie jos mineralinės vatos gamybos padalinio, siekiant įmonei savo ruožtu apsirūpinti šilumos energija. 

„Septusa“, kuri kaimynystėje turi keturias sandėliavimui skirtas patalpas, vietinei valdžiai pranešė, kad kaminų niekas neprižiūri, bendrovės žiniomis, tai yra bešeimininkis turtas. Girdi, pastaruoju metu nuo jų ėmė intensyviai byrėti plytų atplaišos, krenta į „Septusos“ teritoriją, ant čia esančių įvažiavimų, į automobilių stovėjimo aikštelę. Neva viena atskilusios plytos dalis nukrito ant gatvės važiuojamosios dalies, išdaužė automobilio langą, sulenkė stogą. Ir pačios įmonės teritorijoje pasitaikė ne vienas automobilio apgadinimas, krintant kaminų plytoms.

„Septusa“ vietinės valdžios paprašė imtis priemonių, siekiant išvengti turto niokojimų ir dar didesnių nelaimių.

Minima bendrovė Alytuje žinoma kaip daugiabučio miesto centre, šalia „Nemuno“ prekybos centro, statytoja.

Kad savivaldybei įstatymiškai privalu sutvarkyti bešeimininkį turtą, akcentavo ir pastaruoju metu vykusiame miesto tarybos posėdyje savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Auksė Juonienė. O norint, kad turtas iš tiesų įgytų bešeimininkio statusą, reikalingas teismo sprendimas.

Tad savivaldybė inicijavo kreipimąsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu du kaminus Pramonės rajone pripažinti bešeimininkiu turtu. Teismas savivaldybei palankų sprendimą priėmė šiemetį pavasarį – aukštieji kaminai pripažinti kaip neturintys šeimininko ir perduoti miesto savivaldybės nuosavybėn.

Ėmėsi su griovimu susijusių veiksmų

Kadangi kaminai atsidūrė savivaldybės žinioje, administracija, turėdama „Septusos“ prašymą ir siekdama pašalinti šiuos statinius, kaip keliančius pavojų, liepos pradžioje paskelbė dviejų kaminų griovimo projektų parengimo paslaugos pirkimą.

Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, šį darbą už beveik 9 tūkst. 200 eurų sutiko atlikti Vilniuje registruota mažoji bendrija „Promesa“. Miesto savivaldybės administracija su ja sutartį pasirašė rugpjūčio pradžioje. O kaminų griovimo projektus ji turi parengti iki ateinančių metų vasario pradžios.

Regis, viskas suprantama ir aišku – savivaldybės administracija imasi su kaminų griovimu susijusių veiksmų. Bet tik dabar miesto tarybai pateikiamas sprendimo projektas dėl nekilnojamojo turto – dviejų kaminų – Pramonės rajone nurašymo ir likvidavimo. Būtent šioje vietoje įsiplieskė politinės žiežirbos, kurios, regis, pateisinamos bei taipogi suprantamos – administracija ėmėsi veiksmų, nesuderintų su tikruoju savivaldybei priklausančio turto valdytoju – taryba. Taip pastarosios nariai paverčiami elementariais balsuotojais, o ne padėties dėl jos valdomo turto šeimininkais.

Apie pasiūlymus ir vinį

Kai dviejų kaminų griovimo klausimas imtas svarstyti spalio pabaigoje vykusiame miesto tarybos posėdyje, nieko nuostabaus, jog ne vienas tarybos narys pasijuto įžeistas administracijos pademonstruoto ignoravimo, pasigedo išsamesnio šio klausimo svarstymo.

Net valdančiųjų socialdemokratų atstovas Svajūnas Adžgauskas siūlė neskubėti su kaminų griovimu: „Gal reiktų pasiūlyti sklypą su kaminais verslui, gal atsirastų įmonė, kuri ieško sklypo su šiais objektais. O jie brangiai kainuoja.“

Jam tarsi antrino konservatoriams miesto taryboje atstovaujantis Andrius Jučas, pareikšdamas, kad kaminų aukštingumas gali būti naudingas, pavyzdžiui, ryšių paslaugas teikiančioms įmonėms. „Techninė būklė neįvertinta, pavojingumas oficialiai nenustatytas, o mes jau svarstome apie griovimą“, – akcentavo miesto tarybos narys.

Svarstant kaminų nurašymą, tarybos narys demokratas Valerijus Vencius pareiškė, kad visoje šioje istorijoje vinis yra tarybos pastatymas prieš faktą: „Pirmiausia vykdomi darbai, o paskui tarybos sprendimas.“

Pasak V. Venciaus, tai primena vežimo statymą prieš arklį, kitaip kaip nesiskaitymas su taryba, šio proceso negalintis pavadinti: „Retai tokie dalykai vyksta. Manau, kad savivaldybės administracija peržengė elementaraus bendravimo su taryba ribas. Juk svarstomas klausimas nėra toks paprastas, susijęs su didelių pinigų į griovimą investavimu. Susidaro įspūdis, kad sklypas kažkam konkrečiai ruošiamas.“

Tarybos posėdyje administracijos pozicijas gindama Turto skyriaus vedėja A. Juonienė aiškino, kad tarybos komitetuose yra minėjusi apie kaminų griovimo projektavimą, nes taip bus įvertinta jų būklė, nustatyta, kiek šie darbai kainuos.

Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.

Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.