Kambarys, kalbantis prisiminimais

Autentiškoje aplinkoje savo vietą atrado ir Jurgio Kunčino asmeninė biblioteka, kurios dėka galima artimiau susipažinti su rašytojo gyvenimu, ji pasakoja apie bičiulius bei kitus asmenis, su kuriais bendrauta. Jurgis Kunčinas augo inteligentų šeimoje, todėl spausdintas žodis tėvų namuose buvo ypač vertinamas, knygos skaitomos ir gerbiamos. Nuo pat ankstyvos vaikystės knygai neabejingas Jurgis savo prisiminimuose rašęs: „Tikras įvykis buvo gal 1959 metų žiemą  pas mus iš Anykščių atgabentos dvi dėžės knygų. Didelės dėžės, talpios. Daugumą jų tėvas 1942-aisiais susipirko už reichsmarkes. Litais tikrai būtų neįpirkęs. Buvo ten man visai neįkandamų skaitinių ir vokiškų knygelių smulkiu gotišku šriftu. Bet dėžėse būta ir tokių, kurios daugiau ar mažiau padarė perversmą mano galvoje.“

 Jurgis Kunčinas daugelyje savo knygų paliko asmeninį antspaudą ir parašą. Nemažai leidinių rašytojui padovanojo įvairūs autoriai, kolegos, pažįstami. Kiekviena autografuota knyga turi savitą istoriją. Autografai, įrašai ir dedikacijos tarsi sušildo knygą ir yra patys įvairiausi – linksmi, rimti, paprasti, kuklūs, pagarbūs. Jie tarsi ypatingi liudininkai, kurie buvo įrašomi skirtingomis progomis ir aplinkybėmis. Neseniai Jurgio Kunčino asmeninė biblioteka pasipildė aštuoniasdešimt devyniais vokiškais leidiniais, kurie atskleidžia, kad rašytojo ryšys su vokiška literatūra buvo ypač stiprus. Kūrėjas studijavo vokiečių kalbą, išvertė daugiau kaip dvidešimt vokiečių autorių kūrinių. 

Jurgio Kunčino kambaryje netrūksta ir jaunatviško šurmulio, čia vyksta edukacijos moksleiviams, čia kyla daug klausimų. Tai puiki galimybė pamatyti rašytoją ne tik kaip vardą vadovėliuose, bet kaip gyvą žmogų – kitaip  pažinti charizmatišką ir talentingą asmenybę. Neseniai šią autentišką erdvę aplankė ypatingi svečiai – po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius išsibarstę lituanistai, buvę bendrakursiai. Prieš eilę metų kartu studijavę ir vėl susitikę bendram tikslui – pažinti, prisiminti ir pabūti kartu.  Alytų savo susitikimui pasirinko neatsitiktinai. Nuoširdaus profesinio smalsumo vedami, keliavo Jurgio Kunčino gyvenimo ir kūrybos takais.

 Susitikimo metu jautriai ir šiltai nuskambėjo poeto Anzelmo Matučio sūnaus Vytauto Matulevičiaus, puikiai pažinojusio Kunčinų šeimą, prisiminimai ir skaitomos eilės. Tačiau nebūtina laukti planuotų susitikimų ar edukacinių užsiėmimų. Kiekvienas panorėjęs gali užsukti į Jurgio Kunčino kambarį.  Atrasti, pajusti, pabūti...   

Ilona Krupavičienė