Įspūdingiausia alytiškės nuotrauka – gimtadienio saulėtekis ant kopos

Alytaus Vidzgirio mokyklos „Drevinuko“ skyriaus logopedė, specialioji pedagogė metodininkė Aušra Paulėkienė fotografiją vadina hobiu, lydinčiu nuo jaunystės, su juo sieja ir savo ateities planus, kai baigs darbinę karjerą. Labiausiai ji mėgsta fotografuoti gamtą, ypatingai – Kuršių nerijos.

Gamtos grožis kitu kampu

Pirmojo Alytaus bibliotekoje šiuo metu galima pamatyti A. Paulėkienės fotografijų parodą „Kopos“. „Tai – sustabdytos akimirkos, kuriose atsiskleidžia kopų didybė, šviesos ir šešėlių žaismas, ramybė bei gamtos trapumas. Nuotraukose atsiveria vėjo nuglostyti smėlio raštai, dangaus platybės ir tylos kupini horizontai – vaizdai, kviečiantys sustoti, įkvėpti ir pabūti su savimi. A. Paulėkienė – jautri gamtos grožio stebėtoja, savo kūryboje ieškanti tylos, šviesos ir vidinės harmonijos. Fotografija jai – būdas sustabdyti akimirką ir pasidalinti tuo, kas trapu, tikra ir nepastebima kasdienybės skuboje. Autorės darbuose ryškus detalių subtilus pajautimas ir pagarba lietuviškam kraštovaizdžiui. Paroda sukuria jaukią, meditacinę nuotaiką ir leidžia pajusti lietuviškos gamtos grožį kitu kampu“, – parodą pristato jos organizatorė, bibliotekininkė Živilė Mackevičiūtė.

Aušra pastebi, kad toks jos nuotraukų apibūdinimas – gana tikslus. Fotografija jai – atsipalaidavimo laikas, poilsis nuo kasdienybės, įprasto darbo. „Fotografiją mėgau nuo jaunystės, gimus vaikams įamžinau jų mielas akimirkas su artimaisiais. Šis pomėgis tapo dar svarbesnis, kai liko laiko vien sau, nes sūnus ir dukra jau užaugo“, – dalijasi Aušra.

Fotografijos subtilybių mokosi nuolatos

A. Paulėkienė mokėsi fotografijos Alytaus dailiųjų amatų mokykloje (dabar – Menų ir dizaino mokymų centras). Taip pat Alytaus jaunimo centre, pas mokytoją Sandrą Degutytę. Dar ir dabar tęsia mokslus, lanko jos vadovaujamą meninės fotografijos studiją. „Man patinka atsipalaiduoti po darbo ir pakeisti veiklą bei pabendrauti su panašių pomėgių turinčiais žmonėmis. Mokykloje dirbu su vaikais, bet ir ten stengiuosi savo darbą kažkaip susieti su fotografija, pavyzdžiui, vaizdinėse mokymo priemonėse panaudoju nuotraukas“, – pasakoja pašnekovė.

Kaip galima susidaryti įspūdį iš nuotraukų, kurias publikuoja internete, socialiniuose tinkluose, Aušrai patinka lietuviško pajūrio gamta. Nors ši tema jos kūryboje atsirado jau po fotografijos studijų, tačiau Kuršių neriją pamėgo leisdama laiką vasaros stovykloje dar vaikystėje. Žinoma, tada neturėjo galimybės fotografuoti, nes mobiliųjų telefonų nebuvo, o fotoaparato irgi neturėjo. Vėliau paauglystėje alytiškei teko dirbti poilsio namuose pajūryje virtuvėje, o ilsėtis – tik jau tapus studente. Aušra šypsosi: nereikėjo prabangių apartamentų, tenkino kuklios sąlygos, nes gamtos grožis jau buvo užbūręs.

Turėjo planų gyventi tarp jūros ir marių

Į Kuršių neriją A. Paulėkienė vyksta tikrai dažnai, turėjo planų net apsigyventi ir dirbti ten, bet kol kas jie neįgyvendinti. „Pagalvojau, kad nuvažiuoti visada yra galimybė. Puikiai galima nuvykti iš Kauno autobusu iki pat Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos. Kažkada teko plaukti iš Kauno laivu „Raketa“. Vasarą turiu pastovią vietą, kurioje apsistoju dažniausiai savaitei, rudenį ar žiemą – 2–3 dienoms. Susiplanuoju, ką veiksiu kasdien, kur nueisiu, ką įamžinsiu. Pajūryje fotografuoju fotoaparatu, bet kartais pavyksta padaryti gerų nuotraukų ir mobiliuoju telefonu. Nuotraukomis dalinuosi įvairiose Neringos grupėse socialiniuose tinkluose“, – pasakoja A. Paulėkienė.

Paklausta, kokia Kuršių nerijos nuotrauka įspūdingiausia jai pačiai, pašnekovė sako, jog tai – saulėtekis ant Parnidžio kopos, kurį pavyko įamžinti per savo gimtadienį praėjusį rudenį. „Tai buvo kažkas nerealaus, nušvito viskas aplinkui, pasijutau tarsi rojuje. Net keletą nuotraukų iš šitos serijos nupirko viena bendrovė. Ir apskritai, mieliausia vieta Neringoje man yra Nida – patinka čia būti visais metų laikais, žavi ir žiemą, užburiantis jos grožis.“

„Portretai – ne mano sritis, bet Afrikoje pavyko“

Aušros geros nuotraukos formulė – labai paprasta: jokių nereikalingų detalių, tiesus horizontas, fokusuota savo vietoje. Daugumoje jos nuotraukų užfiksuota gamta be žmonių ir tai nėra atsitiktinumas. „Dažnai pabrėžiu, kad „nemyliu“ civilizacijos, man reikia gamtos grožio. Žinoma, fotografuoju ir žmones, bet portretai yra ne mano sritis. Tiesa, kai keliavau po Afriką, man pavyko Namibijos vaikų nuotraukos, draugė paskatino juos fotografuoti“, – sako pašnekovė.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.