Giedrės gyvenimo posūkis – nuo laiškų prie lekalų ir nuosavo prekės ženklo

Kaip buvusiai paštininkei nuo laiškų pavyko pereiti prie lekalų? 

Kaip ir daugelis, Giedrė siūti pradėjo dar vaikystėje – pirmieji „klientai“ buvo lėlės ir šuniukas. Svajonė siūti niekur nedingo – su metais tik augo. Palaikymo sulaukė ir iš anytos, kuri pastebėjo Giedrės norą mokytis ir padėjo žengti pirmuosius žingsnius. „Tai buvo tarsi nepasiekiama svajonė, bet visada žinojau, kad to noriu“, – sako ji. Pirmieji laisvalaikio drabužiai, pasiūti dar besimokant, vis dar jos spintoje – tarsi tylūs priminimai, nuo ko viskas prasidėjo.

Iš paštininkės – į siuvėjas

Iki siuvimo Giedrės gyvenime buvo visko – nuo padavėjos ir valytojos iki korespondencijos siuntų išvežiotojos darbo. „Dirbdama pašte, džiaugiausi galėdama aplankyti skirtingas vietoves – kelionės po Druskininkų apylinkes žavėjo“, – prisimena ji. Tačiau kūryba visada buvo šalia. 2019 m. Giedrė pradėjo kurti rankdarbius – tai virto pirmu žingsniu į individualią veiklą. Tuomet suprato: dirbdama rankomis ji kuria džiaugsmą ir sau, ir tiems, kurie renkasi jos darbus.

„Pats geriausias jausmas – kai klientai sugrįžta. Arba kai pasako, kad mano siuvamus drabužius rekomendavo draugė dėl kokybės, patogumo ir unikalumo“, – pasakoja Giedrė. Įkvėpimo ji dažnai semiasi iš gamtos – ten gimsta spalvos, formos, tekstūros. Kartais idėja užklumpa net ravint daržą kaime – tuomet, grįžus namo, belieka sėsti prie siuvimo mašinos.

Pradžia, kuri gąsdino

Nors Giedrė svajojo siūti nuo vaikystės, gimtuosiuose Druskininkuose nebuvo, kur mokytis šio amato. Tik sužinojusi apie siuvėjų kursus Alytuje ir gavusi vyro palaikymą, ji užsirašė į mokymus profesinio mokymo centre „Prizmė“. Kursai truko pusmetį, o juose teorija nuolat derinosi su praktika – tai padėjo iškart pradėti taikyti žinias.

„Jau antrą dieną buvau pasodinta prie pramoninės siuvimo mašinos – galvojau, niekada neišmoksiu net siūlo įverti į tokią adatą“, – prisimena Giedrė. Tačiau netrukus po pamokų vakare ji jau dėliodavo planus, ką siūs rytoj. Po kursų jai buvo sudaryta galimybė kurį laiką naudotis mokymo centro įranga – tai padėjo išvengti pradinės įrangos išlaidų ir užtikrino realų startą.

Taip gimė ir prekių ženklas „Kazgi“, kurio pavadinimą Giedrė sudėliojo iš savo vardo ir pavardės. Padėjo apsispręsti artimieji – vyras ir sesuo, visada tikėję šia idėja.

Mokytis – niekada nevėlu

Giedrės istorija primena: mokytis galima bet kada. Ne tik dėl profesinių įgūdžių, bet ir dėl pokyčio, kuris vyksta žmoguje. Ji sako, kad mokymasis suteikė ne tik žinių, bet ir daugiau drąsos, pasitikėjimo, tikėjimo savo sprendimais.

Siuvimas – tai ne tik kūryba. Tai ir skaičiavimai, tikslumas, gebėjimas mąstyti strategiškai. „Padarius vieną klaidą, gali tekti ardyti visą gaminį. Bet kartu tai išmoko kantrybės, tvarkos, gebėjimo pamatyti visumą“, – sako ji.

Palaikymo jėga ir klausimas, kuris keičia viską

Kai Giedrė pirmą kartą sutiko savo dabartinį vyrą, jis išgirdo apie jos didžiausią svajonę – siūti. „Jis paklausė: o ką prarasi pabandžiusi?“, – prisimena ji. Šis klausimas tapo lūžio tašku. Dabar, kai ji kuria ir gyvena tuo, kas jai artima, vyras visada šalia – palaikantis, įkvepiantis, tikintis.

Giedrė tiki, kad kiekviena moteris gali pradėti – net jei bijo, net jei neturi plano. „Svarbu garsiai kalbėti apie savo svajones, nes anksčiau ar vėliau būtinai išsipildo. Ir net jei ne viskas iš karto pavyks – tai bent jau būsite pabandžiusios. Ir tik tada sužinosite, kiek daug iš tikrųjų galite.“