Europos pinigai: kiek Lietuva moka, kiek gauna ir kaip panaudoja?

Gauti milijardai, sumokėti milijonai

EAR turi 27 narius – po vieną iš kiekvienos ES valstybės. Juos šešerių metų kadencijai, kuri gali būti ir pratęsta, skiria Europos Taryba (ET), pasitarusi su Europos Parlamentu (EP).

Šių rūmų nare iš Lietuvos L. L. Andrikienė dirba nuo 2022-ųjų lapkričio vidurio. Atliekant praėjusių metų ES biudžeto pajamų ir išlaidų auditą ji buvo atsakinga už skyrių „Kaimyninės šalys ir pasaulis“, kuriam skiriamas finansavimas 2024 metais sudarė 15,4 mlrd. eurų arba 8,1 proc. ES biudžeto išlaidų.

Kaip spaudos konferencijoje sakė L. L. Andrikienė, šio biudžeto išlaidų skyriaus klaidų lygis buvo įvertintas pirmą kartą nuo 2016 metų.

Tačiau, kaip pastebėjo aukščiausiosios ES audito institucijos atstovė, ir mūsų šalies žiniasklaidos atstovams, ir visiems šalies gyventojams įdomiausia informacija yra apie tai, kaip atrodo Lietuva su ES biudžeto gaunamomis lėšomis.

Auditorių pateikti skaičiai byloja apie ES biudžeto naudą mūsų valstybei. Praėjusiais metais Lietuva iš šio biudžeto gavo 1,83 mlrd. eurų, tai sudarė apie 10 proc. valstybės biudžeto, o Lietuvos įmokos į ES biudžetą buvo 595,1 mln. eurų. Vadinasi, Lietuva gavo tris kartus daugiau nei įmokėjo.

Kaip buvo pastebėta spaudos konferencijoje, įskaičiavus gautus pinigus – 142,2 mln. eurų – iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), kuri skirta ES narėms atsigauti po kovido pandemijos ir paskatinti ekonomiką bei visuomenę tapti žalesnėmis, labiau skaitmenizuotomis ir konkurencingesnėmis, Lietuvos gautos ES išmokos įmokas viršijo 3,3 karto.

Gresia milijardų nepanaudojimas?

L. L. Andrikienė pateikė konkrečius ES biudžeto Lietuvai skiriamų lėšų pavyzdžius, kurie gąsdina pinigų grąžinimu į europinį iždą.

„Iki praėjusių metų pabaigos Lietuva gavo tik 46 proc. numatytų dotacijų iš EGADP – 1,1 milijardo eurų iš 2,3. Visos numatytos reformos ir investicijos privalo būti įvykdytos iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos. Tad išlieka didelė rizika, kad dalis minėtos priemonės lėšų liks nepanaudota. O jei būtų koreguojamos jau įvykdytos reformos, už kurias gautos lėšos, pavyzdžiui, mokesčių reformos nuostatos, gali tekti dalį jų grąžinti“, – spaudos konferencijoje tvirtino EAR narė iš Lietuvos.

Kalbėdama apie Sanglaudos politikos arba ES skiriamų pinigų 2021–2027 metais panaudojimą sumažinti skirtumus tarp valstybių narių ir jų regionų, L. L. Andrikienė pabrėžė, kad ir šioje srityje Lietuva neblizga. Per ketverius minėto laikotarpio metus mūsų šalis panaudojo tik 11,8 proc. arba 800 mln. eurų iš 6 mlrd. eurų skirtų Sanglaudos fondų lėšų.

Kodėl nepanaudojami pinigai?

EAR narės teigimu, dėl ES skiriamų pinigų panaudojimo situacija daugumoje ES valstybių nėra gera. O to pagrindinės priežastys – finansavimo laikotarpio pradžioje ES vėlai priimti teisės aktai, reglamentuojantys skiriamų lėšų panaudojimą, spaudimas nacionalinėms institucijoms išleisti pinigus iš konkuruojančių ES fondų.

EAR atliktas praėjusių metų ES biudžeto auditas parodė, kad išlaidose išlieka nemažas klaidų lygis, nors jis ir mažėja. Pavyzdžiui, pernai šis lygis siekė 3,6 proc., užpernai – 5,6 proc. ES biudžeto išlaidų. O toks išlaidų klaidų lygis, pasak L. L. Andrikienės, yra reikšmingas, nes EAR ir Europos Komisija (EK) taiko tą pačią 2 proc. ribą klaidų reikšmingumui nustatyti.

EAR narės iš Lietuvos paprašius įvardinti, ką reiškia klaidų lygis, L. L. Andrikienė atsakė, ko gero, visiems aiškiai ir suprantamai: „Tai reiškia, kad iš 100 eurų ES biudžeto lėšų daugiau nei 3 eurai buvo panaudoti pažeidžiant taisykles. Praėjusių metų ES biudžeto išlaidose tai yra 6 mlrd. eurų suma, kuri neturėjo būti išmokėta, nes, mūsų nuomone, ji buvo panaudota, nesilaikant reikalavimų, pažeidžiant ES arba nacionalines taisykles.“

Tad EAR šeštus metus iš eilės pateikė neigiamą nuomonę dėl ES biudžeto išlaidų. Dėl 19 įtariamo sukčiavimo atvejų pranešta atitinkamoms ES institucijoms.

O praėjusių metų ES piniginėje buvo 250,6 mlrd. eurų pajamų, išlaidos be EGADP išlaidų – 191,1 mlrd. eurų. EGADP išlaidos sudarė 59,9 mlrd. eurų.

... Visą straipsnį rasite mūsų naujausią (Nr. 14138/78) spaudinį Alytuje įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. 

Antradienio numeris kainuoja 1 Eur, savaitgalio – 1,1 Eur.

Laikraštį prenumeruoti yra daug pigiau, ypač visiems ateinantiems metams (dabar – 0,77 Eur, pristatymo mokestis įskaičiuotas). 

Dėmesio: iki spalio 21 dienos laikraščio „Alytaus naujienos“ prenumerata 2026 metams priimama tik „Perlo“ skyriuose (77 Eur) ir pašte (dėl pašto antkainio 12 proc. brangiau). Nuo spalio 22 d. vėl galėsite užsisakyti ir redakcijoje (77 Eur). Mūsų metiniai prenumeratoriai dovanų gaus asmeninių skelbimų, sveikinimų kuponą (30 Eur vertės), „Alytaus žurnalą“ (iki 3 Eur vertės), o su pirmu 2026 m. laikraščiu – ir firminį kalendorių. i, ar teisėtai už jas gaunami pinigai?