Dešinieji pradeda ir laimi !? ...

O taip, tai buvo dar XX amžiuje... 

Jau laisvoje Lietuvoje devyniasdešimtaisiais atsikuriant ar naujai kuriantis šalies politinėms partijoms, prasidėjo nuolatinė rinkimų kova tarp kairės ir dešinės. Antai Alytuje pradžia buvo sėkmingesnė dešiniesiems. Jie 1995 metais įvykusiuose miesto savivaldybės tarybos rinkimuose gavo net 15 mandatų iš 27. Tokį pat rezultatą alytiškiai pademonstravo ir kituose rinkimuose, ko pasėkoje dešiniųjų partijų atstovai, turėdami savo merą, pakankamai sėkmingai sprendė Dzūkijos sostinėje kylančias problemas iki pat 2000 metų. Tada turbūt niekas negalėjo ir pagalvoti, kad nuo to momento Alytaus politinėje padangėje dominuos... tik kairieji. 

2000 metų dešiniųjų pralaimėjimą prognozavo daugelis. Tai buvo nusivylusių žmonių kerštas konservatoriams dėl amerikiečiams perleisto „Mažeikių naftos“ valdymo. Tuomet pagrinde dėl šios priežasties dešinieji pralaimėjo tiek savivaldos, tiek Seimo rinkimus. O šiandien ar įdomi kam nors ta „Mažeikių nafta“?..

Ar tikrai Alytaus socialdemokratai nenugalimi?

Būtent Alytuje kairieji, nuo 2000-ųjų rinkimų savivaldybės taryboje turėdami daugiau mandatų nei dešinieji, išsirinkdavo savo merą ir taip iki pat 2015 metų net 4 kadencijas valdė Alytų ir priimdavo sprendimus, dėl kai kurių iš jų, pvz. miesto šilumos ūkio nuomos ar Alytaus autobusų stoties likimo, nemažos dalies miestelėnų reakcija buvo neigiama. Todėl Seimui įteisinus galimybę vietos savivaldos rinkimuose dalyvauti visuomeniniams judėjimams, 2015 metų pavasarį didelį vėją miesto politinėje padangėje sukėlė Vytauto Grigaravičiaus vedami „Alytaus piliečiai“, kurie užtikrintai laimėjo rinkimus. Tačiau V. Grigaravičiui pasitraukus iš politikos, ilgainiui Alytaus piliečių judėjimo nebeliko, o 2019 metais ant politinės scenos vėl grįžo socialdemokratai, kurių atstovas nugalėjo ir tiesioginiuose mero rinkimuose. 

Na, o 2019 m. spalio mėnesį, dar nesibaigus garsiajam Alytaus padangų gaisrui, daugelis alytiškių jau žinojo, kas bus išrinktas Dzūkijos sostinės meru kituose savivaldos rinkimuose. Tuometinis meras gudriai pasinaudojo miestą ištikusia nelaime, nusifilmavo gaisro balose, iškeikė centrinę valdžią ir... Galima tik įsivaizduoti, kokią politinę reklamą galėjo pasidaryti ano meto politikai, sąmoningai nusifotografavę, pavyzdžiui, 1991 metų sausio įvykių barikadose?.. Niekam tuomet net į galvą negalėjo ateiti tokia makiaveliška mintis.

Bet dėl kiekvieno politiko poelgio, kaip sakoma, jums spręsti, mieli rinkėjai. 

Ir alytiškiai sprendė – 2023 metų miesto savivaldybės rinkimuose mero rinkimus vėl laimėjo Nerijus Cesiulis, o jo vedami socdemai gavo net 19 savivaldybės tarybos mandatų.  Tad kairiųjų dominavimas Dzūkijos sostinėje tęsiasi. Tik ar viskas čia gerai?

Rinkėjų valia šventa. Bet vienvaldystė - nieko gero

Šiaip Alytuje nuo pat 1990 metų miesto valdžioje niekada nebuvo vienos absoliučiai dominuojančios politinės organizacijos, turinčios daugiau kaip pusę visų savivaldybės tarybos mandatų. Net ir Lietuvos Sąjūdžio pergalingais metais Dzūkijos sostinės valdžioje buvo pusiausvyra: tiek tuometinė Lietuvos komunistų partija, tiek Sąjūdis Alytaus miesto taryboje turėjo vienodą skaičių mandatų. O vėliau iki pat 2023 metų visuose aštuoniuose vietos savivaldos rinkimuose nė viena politinė partija mieste niekada nebuvo gavusi daugiau kaip pusės savivaldybės tarybos mandatų. O štai paskutiniuose rinkimuose alytiškiai nusprendė šią taisyklę sulaužyti ir įteikė socialdemokratams raktą nuo vienvaldystės. 

Žinoma, tokia situacija galėjo tenkinti tik juos pačius... Tačiau laikui bėgant tiek dalis socdemų, tiek pats meras N. Cesiulis suprato visus šios rinkėjų dovanos privalumus ir trūkumus. Ne be reikalo dar kadencijos pradžioje jiems buvo siūloma didelės ir įvairialypės socialdemokratų frakcijos viduje steigti ... opoziciją.

Ne paslaptis, kad kiekvienos per vieną rinkimų naktį staiga išaugusios frakcijos Achilo kulnas yra jos narių veiklos ir darbo kokybė. Kai valdžion nelauktai ir netikėtai patenka rinkimų sąrašo antrojo ar net trečiojo dešimtuko veikėjai, jų pasirengimas rimtam darbui savivaldoje yra labai abejotinas. O tuo labiau, jeigu trečdalis jų jau gerokai įžengę į aštuntą dešimtį...

Žinoma, vienvaldystė labai patogi savimi pasitikinčioms vidutinybėms, tačiau tai nieko bendro neturi su demokratija bendruomenėje. Kitos nuomonės nebuvimas ar jos nepaisymas visada veda į nesusipratimus ir nuostolius. Tai miesto meras aiškiai pademonstravo svarstydamas klausimą apie Alytaus senamiesčio užstatymą daugiaaukščiais...

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 82 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Laikraštį užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.