Bitininkystės krizė: smukdo ir įvežtinis medus, ir neprognozuojami orai

Praėjusieji metai bitininkystėje vadinami vienais prasčiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį – medaus derlius kaip niekada buvo prastas, o tai lėmė ilgos šalnos ir liūtys, dėl kurių bitės negalėjo pasiruošti pakankamai atsargų. Orams staiga atvėsus, sustojo augalų žydėjimas. Kai pražydo liepos, prasidėjo lietūs, tad gausios šeimos aviliuose turėjo maitintis tuo, ką jau buvo sunešusios...
Pagrindinis medunešis paprastai baigiasi liepos viduryje, o vėliau šiek tiek  medaus gaunama iš miško, vėlyvųjų augalų, pavyzdžiui, viržių.

Gedeminas „Alytaus naujienoms“ sakė turįs informacijos iš visos Lietuvos, kad daug bičių žuvo dar prieš žiemojimą, nors aviliai buvo pilni maisto, o tam įtakos turėjo ir ūkininkų naudojamos augalų apsaugos priemonės. 

G. Kašėta yra ir Vilniaus bitininkų susivienijimo pirmininkas, vadovauja šiai didžiausiai ir seniausiai sostinės ir šio krašto bitininkų asociacijai, organizuojančiai bitininkystės vystymą Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonuose bei Vilniaus mieste. Jo nuomone, praėjusieji metai buvo labai prasti ir bitėms, ir bitininkams: „Šiandien išgyventi iš bitininkystės galima tik turint bent 300 šeimų, tačiau ši ūkininkavimo šaka dabar išgyvena krizę, išparduodami aviliai, mažinamos bičių šeimos – tiesiog tapo  nuostolinga prižiūrėti bites, nes medaus urmo supirkimo kaina tesiekia pusantro euro už kilogramą, o į šalį toliau plaukia nekontroliuojamas produkcija, kuri stumia iš šio verslo sąžiningus pardavėjus.“

Kokios perspektyvos Dzūkijoje? Čia – žemės prastos, augalai nėra medingi. Alytus taip pat neturi specializuotos medaus parduotuvės. G. Kašėtos nuomone, nors bitininkai ir turi patalpas miesto centre, vargu, ar parduotuvės įsteigimas būtų bitininkams pelningas, nes Dzūkijos sostinėje veikia ne vienas turgus, kur galima įsigyti medaus.

Kaip paskatinti žmones pirkti medų tiesiai iš bitininkų? Gal Lietuvoje galėtų veikti sistema kaip Serbijoje, kur medus pilstomas į tos šalies bitininkų sąjungos sertifikuotus indelius?

Anot G. Kašėtos, šiandien bitininkai jau nebeturi medaus, o šalies prekybos tinkluose daug parduodama netikro medaus.  Kai kurie Lietuvos verslininkai dideliais kiekiais perka medų iš Kinijos, Ukrainos, jį maišo  su nedideliais kiekiais lietuviško medaus, o vėliau jį pateikia jau kaip vietinį medų. 

„Valstybėje yra tarnybos, kurios turi kontroliuoti tokius verslininkus, tačiau to darbo neatlieka. Lietuvos bitininkų sąjunga savo lėšomis ima medaus mėginius iš parduotuvių, veža juos į Estiją, į nepriklausomą laboratoriją, kur paaiškėja, kad beveik šimtu procentu  buvo pardavinėjamas medaus mišinys“, – pasakojo „Alytaus naujienoms“ Gedeminas. 

Pernai kilo skandalas dėl UAB „Medaus pirkliai“, kuri į rinką pateikė daugiau nei 3 tūkst. 500 tonų neautentiško kiniško medaus, maišyto su lietuvišku ir ukrainietišku, nes Vokietijos laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje parduodamame meduje, paženklintame kaip „ES ir ne ES kilmės“, buvo nustatyta pašalinių cukrų.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.