Baudžiava. Kuriuose Alytaus krašto dvaruose ji panaikinta pirmiausia? (0)

;
Kovo 3 dieną, prieš 165 metus (1861 m.), Lietuvoje panaikinta baudžiava. Tą dieną imperatorius Aleksandras II (1855–1881 m.) pasirašė „Nuostatus dėl valstiečių, išeinančių iš baudžiavinės priklausomybės“, kurie lietė dvarininkų, tai yra privačių dvarų, valstiečius. Rusijos imperijoje jų buvo apie 23 milijonus, tai yra maždaug trečdalis visų gyventojų.


Alytaus krašte reforma palietė Muiželių, Janapolio ir Makniūnų, Karlavičių Bukaučiškės I, Charevičių Bukaučiškės II, Gediminų Alovės, Lykų Einorų, Gutovskių Butrimonių ir kitus dvarus.

Beje, Užnemunėje baudžiava buvo panaikinta dar 1807 m. Prancūzijos imperatoriaus Napoleono iniciatyva. Nuostatai naikino baudžiavą ir nustatė pagrindines reformos sąlygas. Valstiečiai gavo ribotas piliečių teises – asmens laisvę, teisę tvarkyti savo turtą, sudaryti sutartis, spręsti šeimos reikalus. Valstiečiai taip pat gavo savivaldą, tai yra teisę įstatymo nustatytose ribose tvarkyti savo reikalus. Tokiu būdu buvo įvesta luominė valstiečių savivalda. Keli kaimai sudarė seniūniją, kuriai vadovavo seniūnas. Savo ruožtu kelios seniūnijos sudarė valsčių.

Valstiečiams buvo palikta reformos metu turėta žemė. Ji turėjo aprūpinti valstietį su šeima ir sudaryti sąlygas atlikti prievoles dvarininkui bei valstybei. Per pirmuosius 9 metus valstiečiai negalėjo atsisakyti šios žemės, o ją išsipirkti galėjo tik su dvarininko sutikimu arba jo reikalavimu.

Kiek vėliau, ypač dėl 1863–1864 m. sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje, reformos sąlygos valstiečių naudai Lietuvoje buvo šiek tiek pakoreguotos. Baudžiavos panaikinimas tapo priežastimi daugeliui kitų reformų, tai yra teismo, švietimo, finansų, kariuomenės. Visos šios reformos vyko sunkiai ir ilgai, nes iki tol valstiečiai kelis amžius buvo baudžiauninkai ir ūkininkavo prižiūrimi dvaro. Todėl dalis jų sunkiai prisitaikė prie savarankiško ūkininkavimo.

Nepaisant to, baudžiavos panaikinimas labai paspartino ūkio plėtrą ir sudarė palankias sąlygas visuomenės raidai. Net to meto Rusijos valdžios kritikas, revoliucionierius Aleksandras Gercenas, priverstas emigruoti ir gyventi Vakarų Europoje, susižavėjęs žurnale ,,Kolokol“ dėkojo carui, kurio „nei rusų liaudis, nei pasaulio istorija nepamirš...“

Aleksandras II vadinamas ir „Išvaduotoju“, tačiau mūsų literatūroje šis vardas dažniau siejamas su 1863–1864 m. sukilimo numalšinimu ir rusifikacija, ypač spaudos lietuviškais rašmenimis uždraudimu. Galbūt dėl to baudžiavos panaikinimo metinės nesusilaukė ir jokio Lietuvos žiniasklaidos dėmesio. O be reikalo. Beje, 1863–1864 m. sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje metinės sausio 25 d. buvo paminėtos iškilmingomis mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kuriose dalyvavo Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai su žmonomis.

Stasys Lukšys

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai