Ar šeimos gydytojai sostinėje pajėgūs kovoti su augančiu psichikos sutrikimų skaičiumi?

Daugeliui pirmasis pagalbos taškas yra šeimos gydytojas Vilniuje, tačiau kyla klausimas – ar šie specialistai tikrai pajėgūs susidoroti su tokiais iššūkiais?

Nerimą kelianti statistika

Higienos instituto duomenimis, 2023 m. Lietuvoje diagnozuota daugiau nei 120 tūkst. psichikos sutrikimų atvejų, o sostinė sudaro apie trečdalį visų registruotų pacientų. Ypač ryškiai auga depresijos ir nerimo sutrikimų skaičiai. Įtakos turi tiek socialinė aplinka, tiek pandemijos pasekmės, tiek ekonominiai iššūkiai.

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad jau iki 2030-ųjų depresija taps dažniausia liga pasaulyje, kuri aplenks širdies ir kraujagyslių sutrikimus. Tai reiškia, kad šeimos gydytojai turės susidurti su dar didesne pacientų banga.

Šeimos gydytojas – pirmasis psichikos sveikatos filtras

Šeimos gydytojai yra ta grandis į kurią vilniečiai kreipiasi pirmiausia. Dažnai būtent jie pirmieji pastebi, kad paciento sveikatos problemos nėra tik fizinės. Įprastai vizitas trunka 10–15 minučių. Per tiek laiko gydytojas turi įvertinti būklę, skirti tyrimus, kartais – paskirti pradinius vaistus ar parašyti siuntimą pas psichiatrą ar psichologą.

Problema ta, kad psichikos sutrikimams diagnozuoti reikia daug daugiau laiko ir gilesnio pokalbio. Ne visi pacientai drįsta atvirai kalbėti apie emocinę būklę, o gydytojai dėl užimtumo negali skirti tiek dėmesio, kiek reikėtų.

Pacientų kelias pagalbos link

Kad suprastume situacijos sudėtingumą – verta pažiūrėti į tipinę paciento patirtį Vilniuje.

Ar gydytojai pajėgūs?

Šeimos gydytojai atlieka itin svarbų vaidmenį. Jie yra tarsi vartai į psichikos sveikatos sistemą. Visgi, specialistų pajėgumai riboti, nes jie gali suteikti pirminę pagalbą, paskirti medikamentus ar siuntimą, bet ilgalaikiam gydymui būtini psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai.

Problema ta, kad šių specialistų Vilniuje taip pat trūksta, o eilės valstybinėse įstaigose gali siekti 1–2 mėnesius. Deja, dalis pacientų lieka „įstrigę“ tarp šeimos gydytojo kabineto ir psichikos sveikatos centro.

Vilniaus iššūkis

Sostinės šeimos gydytojai dirba labai intensyviai, o jų krūvis nuolat didėja. Tai reiškia, kad jie tampa pirmąja, bet ne visada pakankamai efektyvia pagalba. 

Kad situacija keistųsi, būtina:

   • didinti psichikos sveikatos specialistų skaičių,
   • skirti daugiau laiko pacientų konsultacijoms,
   • integruoti prevencines programas,
   • skatinti atvirumą psichikos sveikatos klausimais.

Vilniaus šeimos gydytojai pajėgūs padėti tik pradinėje stadijoje, tačiau augantis psichikos sutrikimų mastas reikalauja daugiau resursų ir specializuotos pagalbos. Jei sistema nesikeis, sostinės gyventojai ir toliau susidurs su ilgomis eilėmis ir pavėluota pagalba.