Per amžius būk laisva, Lietuva!

Gerbiamieji, brangieji!

Šiomis dienomis Lietuvoje ir kitur pasaulyje iškilmingai švenčiame mūsų Laisvę, Lietuvos Valstybę, atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos Respublikos, mūsų Tėvynės, trisdešimt šešerius gyvenimo metus. 

Kiekvienas lietuvis tokią dieną kaip ši švenčia ne tik tą dieną, datą, šiuo atveju – kovo 11-ąją. Tokią dieną mes prisimename daug ką: ir Lietuvos vardo paminėjimą užsienio valstybių kronikose prieš daugiau nei tūkstantį metų, ir mūsų valstybės, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės gimimą, mūsų valdovus ir didžiavyrius, Lietuvos valstybės atkūrimą 1918-ųjų vasario 16-ąją, lietuvių tautos pasipriešinimą raudonajam marui pokariu, mūsų Sibiro tremtinius ir gulagų kalinius, nes visa tai kartu sudėjus ir yra Lietuva. Be istorinės atminties būtume kaip medis be šaknų. 

Mes, Kovo 11-osios signatarai, balsuodami dėl „Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo”, Aukščiausiojoje Taryboje redaguodami tą istorinį dokumentą, rėmėmės į mūsų valstybingumo šaknis, pabrėždami Lietuvos Valstybės tęstinumą. Nes Kovo 11-osios Lietuva nėra nauja demokratija, netikėtai išdygusi pasaulio politiniame žemėlapyje 1990-aisiais ar 1991-aisiais, kai po SSRS subyrėjimo vyko Lietuvos Respublikos diplomatinių pripažinimų paradas. Mes, lietuviai ,ir mūsų valstybė – sena Europos tauta, garbingą istoriją turinti Lietuvos Valstybė. 

Mes – tai karaliaus Mindaugo ir Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Vytauto Lietuva, Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės, didikų Radvilų, Adolfo Ramanausko-Vanago ir Jono Žemaičio-Vytauto, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuva. Jei ne jau ketverius metus trunkantis rusijos plataus masto karas prieš demokratinę Ukrainą, galėtume sakyti, kad gyvename geriausius mūsų tautos ir valstybės laikus, nes demokratinė santvarka, stipri pilietinė visuomenė, narystė Europos Sąjungoje ir NATO suteikia stabilumo, saugumo, pasitikėjimo ateitimi. 

Net ir tokią dieną kaip ši negalime pamiršti kovojančios, krauju plūstančios Ukrainos, jos kovos už laisvę ir siekio būti ne teroristų ir banditų pasaulio, o demokratinio pasaulio dalimi. Lietuva buvo, yra ir bus su Ukraina. Naudodamasi proga dėkoju visiems, nepavargstantiems remti mūsų brolius ukrainiečius. Pagarba jums, Ukrainos draugai, ir – slava Ukraini!

Mielieji, sveikinu jus su dar viena Kovo 11-ąja. Žinau, kad mylite Lietuvą, dirbate jos labui, meldžiatės už ją, kad auklėjate vaikus lietuviais ir siekiate, kad jie būtų neabejingi tai žemei, kurios vardas yra Lietuva. 

Tebus Lietuva per amžius – gyva, stipri savo vaikais, puoselėjanti savo šaknis, kalbą ir kultūrą, savo paveldą. Tebus ji sąjungininkų gerbiama NATO narė, dinamiška ir konkurencinga Europos Sąjungos valstybė, tautų, besivaduojančių iš diktatūrų užtarėja, jų kovos už laisvę ir demokratiją rėmėja. 

O pačius gražiausius sveikinimus ir linkėjimus skiriu jauniausiems šventės dalyviams, nes mes, dabarties karta Lietuvą kuriame, gražiname, stipriname ir giname, galvodami apie jus, vaikai. Kai užaugsite, Lietuva ir jos ateitis bus jūsų atsakomybė ir pareiga. Lietuvos be lietuvių būti negali: Lietuva be lietuvių – tik gražus žemės sklypas prie Baltijos jūros. Aukite gražūs, stiprūs ir laisvi, žiniomis, išmintimi, budrumu ir atkaklumu apsišarvavę lietuviai, pasirengę ginti ir apginti Lietuvą, jei ar kai to prireiks. 
Gražios šventės jums visiems!

Dr. Laima Liucija Andrikienė
Europos Audito Rūmų narė Liuksemburgas, 2026 m. kovo 5 d.