Akmanto trejybė: muzika, videokamera ir fotomenas (2)
Profesija iš žemėlapio išbraukė gimtą Navininkų kaimą
„Gimiau gūdžiame Vilkaviškio rajono kaime, dainingoje šeimoje, užprogramuotas būti profesionaliu muzikantu, bet tapau melioratoriumi. Kaimynas su kuriuo baigėme aštuonias klases sugundė išvažiuoti į Panevėžį, kuriame veikė melioracijos technikumas apie kurį bendramokslis buvo girdėjęs. Baigiau tą technikumą, nors mane Panevėžiu suviliojęs vaikinas mokslų taip ir nebaigė. Metus pagal specialybę atidirbau Simne. Gyventojus iš namų iškėlusi melioracija vėliau išbraukė iš žemėlapio ir mano gimtąjį Navininkų kaimą Alksninės parapijoje. Palikęs melioraciją įsidarbinau Alytaus „Snaigėje“, – pasakoja Vidas, kuriam šį mėnesį sukaks 72 metai.
Pašnekovas teigia, kad gera dešimčia metų vyresniam broliui išėjus į kariuomenę, jis, septynmetis, išsitraukė jo turėtą akordeoną. „Kai sugrįžo brolis, aš juo liuobiau jau kaip reikiant. Turėjau ir iki šiol turiu labai gerą klausą. Išgirstu kūrinį ir galiu pakartoti. Ir Panevėžyje noriai įsijungiau į saviveiklą, iki dabar esu išsaugojęs man, kaip solistui, įteiktą pirmo laipsnio diplomą.“
Kai darbinosi „Snaigėje“, tuometis plastmasių cecho viršininko Puodžiūnas paklausė, ar būsimas darbuotojas moka dainuoti. Išgirdęs patvirtinimą, liepė pildyti prašymą ir įdarbino technologu. „Snaigėje“ anuomet buvo suburtas stiprus vyrų choras, kuriam vadovavo šviesios atminties Vytautas Jonas Pavilonis. Jame dainavo ir V. Akmantas.
Savaitgalio vestuvės atseikėdavo mėnesio algą
Provokuoju pašnekovą: klausiu, jei dabar jo rankose būtų mėgstamiausias instrumentas akordeonas, kokį kūrinį man sugrotų? „Kad ir iš miego pabudintas galėčiau sugroti ispanišką kūrinį. Prieš ketverius metus jutube pamačiau linksmą smagų kūrinį atliekančius ispanus, įsiminiau akordeono partiją, klausančius tas kūrinėlis puikiai veža“, – džiugiai atitarė.
O kaip dėl filmavimo? Juk anuomet ne tik interneto, bet ir kino kaime nebuvo. Daugybę vaizdo įrašų užfiksavusio Vido paklausiau, kada jis pirmą kartą turėjo galimybę pamatyti tikrą filmą ir apie ką tuomet ėmė svajoti? „Visi kalbėjo apie į bažnytkaimį atvežamą labai įdomų filmą, tad ir aš su dviračiu iš savo kaimuko atmyniau. Tada man gal penkioliktieji ėjo. Rodė siaubo filmą „Baubas“. Važiuoju dviračiu namo pro senas kapines ir iš baimės kiek pajėgiu traukiu dainą. Lėkte parlėkiau. Iki dabar menu tą jausmą ir žiūrint filmą, ir į namus važiuojant.
Vaizdo įrašų filmavimo startui pakilau 1998 metais. Kiti tokiuose metuose baigia karjerą, o aš pradėjau. Kai grodavau vestuvėse, susitikdavau su operatoriumi Jonu Griškoniu. Jo darbas man atrodė lengvesnis už muzikanto ir aš šiek tiek pavydėjau – Jonas tik filmuoja, o mes beveik be perstojo grojame. Bet vieną dieną man ėmė ir nusibodo visi labaryčiai. Juos grodamas pinigus gerus uždirbi, bet kiek vestuvininkai prikankindavo: kiekvienai porai po dvi dainas tekdavo sudainuoti. O vestuvėse būdavo ir iki šimto žmonių. Per dvi savaitgalio paras atidainuodavome kelis šimtus dainų, bet ir pinigėlių surinkdavome daug, parsinešdavau apie 150 rublių, tiek, kiek gamyklos direktorius per mėnesį uždirbdavo“, – mena akordeonininkas Vidas.
Naktišokiuose raukšlių rodyti nevalia
Prieš dešimtmetį jį sudomino fotografija. Dabar įranga moderni, technologijos išmanios, tad ir kokybė – puiki. Klausiu Vido, ar turi tokių renginių, veiklų, kurias ypač miela filmuoti, fotografuoti ir į kokius jo neįsiprašytų?
„Įdomiausia filmuoti jubiliejus, kuriuos paprastai įamžinti nori garbaus amžiaus sulaukusieji. Pernai teko darbuotis dešimtyje tokių švenčių. Jaunimas jau manęs nekviečia, suprantu, viskam savas laikas. Nors filmavimas – mano aistra, bet gerai pagalvočiau, jei kviestų politikai“, – šypsosi V. Akmantas.
Praeityje jam teko patirti, kai pretendentai į vieną ar kitą politinį postą staiga neprašyti šoka į sceną ir pradeda rinkimines kalbas. Vidas teigia, kad juos po montažo internetinėje erdvėje parodo tik išskirtiniais atvejais.
„Siužeto montavimas – pats juodžiausias darbas, kuris užima daug daugiau laiko negu pats filmavimas. Koncertą, tarkim, filmuoji 2–3 valandas, o derinti su užsakovu, ką jis norės matyti, o ko – ne, jei koncertavo daug kolektyvų, ir kelias dienas sugaišti. Aišku, jei norima, kad vaizdo medžiaga būtų kokybiška“, – Vidas praveria ir kūrybinės virtuvės duris.
Jis pasakoja apie naktišokius – atskirą žanrą, kai žmonės nori būti nufotografuoti gražiai. Jie ateina pasipuošę, ypač moterys. Iš jų tenka išgirsti: „Operatoriau, arčiau nei penki metrai iki manęs neprisiartinkite.“ Kameros geros, išryškina ir raukšleles, tad stambių planų nepageidauja, nori bendrų vaizdų, kad matytųsi visas žmogus. Kai kurios poros prašo jų nefilmuoti. Filmavimo etika man labai svarbi ir aš jos laikausi.“
Dabar Alytaus miesto savivaldybė, pasak Vido, „kryžių uždėjo“ – draudžia filmuoti Alytaus kultūros centre du kartus per mėnesį vykstančius naktišokius, o anksčiau 4–5 filmuotojai stovėdavo įvairiuose kampuose. Miesto sodas – vieša erdvė, šiltuoju metu ten vykstančius senjorų šokius įamžinti galima. „Geru oru gamtoje filmuoti net įdomiau ir geriau“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vidui talkina žmona Vida
Vidas nekviestas į renginius nevažiuoja, juk nėra garantijos, kad bus nuoširdžiai priimtas. Filmavimų judesys paprastai prasideda po Velykų, iki jų praktiškai nėra užsakymų. Bet ir ramiai patupėti reikia. „Balandžio mėnesį esu pakviestas į moters, kurią jau 30 metų pažįstu, 60-mečio jubiliejų. Kovido pandemija vestuves uždarė, po jos nė vienose vestuvėse neteko dirbti. Dabar labai norima jas filmuoti ir fotografuoti telefonu. Esu kviečiamas ir laukiamas Jungėnuose. Visuomet ten šilumą jaučiu“, – svajingai kalba liaudiškos muzikos filmuotoju save vadinantis Vidas. Jo tokio pat pavadinimo jutubo paskyra turi jau penkiaženklį skaičių sekėjų.
Klausiu aktyvaus senjoro, kas nutiktų, jei vieną dieną iš mūsų gyvenimo dingtų socialiniai tinklai? „Nemirčiau, tikrai nemirčiau. Esu turėjęs išbandymą, dešimt dienų ištvėriau be ryšio su socialiniais tinklais – sudėtinga, bet ne tragedija. Apskritai televiziją žiūriu tik ypatingais atvejais. Man kartais geriau pabūti gamtoje negu akis pakabinti į ekraną.
...
Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – 82 centai (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).
Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.
Prenumeruokite ir pirmi matykite „Alytaus naujienų“ videokanalo naujienas:
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją.
Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Noriu nuoširdžiai padėkoti…
Komentaras
Noriu nuoširdžiai padėkoti Aldonai už puikų bendravimą interviu metu ir labai tikslų aprašymą visų mano minčių...
Kaip visada, plevėsuodama…
Komentaras
Kaip visada, plevėsuodama kiek kitame nei premjerei priklauso išmatavime, Ruginienė per dar vieną politvalandėlę su patosu ramino tautą, kad nors visi scenarijai įmanomi, įskaitant, kad Trumpas išveda JAV iš NATO, jaudintis nėra pagrindo. Ridikiulyje – padirbinyje premjerė turinti visokiausių planų šviesiai ateičiai. Įvardijo kaip planą A, B, C.
Premjerės paraginti atsitraukti nuo emocijų, pabandom dalykiškai išskleisti Ruginienės planų ridikiulio turinį.
Planas A
Ruskiai antrą savaitę telkia kariuomenę ruože nuo Zarasų iki Kapčiamiesčio, kur taikūs dzūkai ir dar taikesni šeimamaršistai su pribaltikos kelio jėga saugo sodybas nuo agresyvios Lietuvos kariuomenės. Kariuomenės žvalgyba praneša, kad Ruskija prie Lietuvos sienų jau sutelkė per 150 tūkst. armadą su 10 tūkst. šachedų.
Baigiantis antrai savaitei Maskva Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui įteikia notą dėl engiamų rusakalbių teisių, kurioje siūlo per savaitę rusų kalbą paskelbti antrąja valstybine kalba, atleisti užsienio reikalų ministrą Budrį ir demilitarizuoti Suvalkų koridorių.
Atskiras ruskių reikalavimas – už ilgametes antirusiškas provokacijas suimti ir perduoti Rusijai kultūrininkus Kaupinį, Masteikaitę, Gelūną, visuomenininką Tapiną ir profesionalių žurnalistų unijos lyderę Davidonytę, švedą J.Ohmaną ir ZSU savanorius Kumpį ir Armaitį.
Nausėda skambina Trumpui. Vašingtonas sako, kad su antisemitų valdomos šalies prezidentu Trumpas nekalba. Apskritai, guys, jūs neturite kortų, sako amerikonai Nausėdai. ES Vadovų Taryba apsvarstyti padėtį rinksis po savaitės.
Nausėda šaukia Valstybės Gynimo Tarybą. Kariuomenės vadas Vaikšnoras trumpai supažindina su ruskių judėjimu pasienyje.
Atsakydamas į VGT narių klausimus pristato Lietuvos pasirengimą planui A: kariuomenė nepadidinta, rezervistų sąrašuose – velnias ragus nusilaužtų, dronų kariuomenė nesukurta, pasienio įtvirtinimai nepastatyti, siena neužminuota, ginklų ir uniformų norintiems priešintis piliečiams nenupirkta.
Ilgiausiai ginčijamasi, ką daryti su Kaupiniu, Tapinu ir Ko. Dauguma siūlo atiduoti ruskiams. Ir landsbergius, šūkteli kažkuris VGT narys bebras. Galiausiai Nausėda pareiškia, kad jis – ne Smetona, todėl leidžia Kaupiniui ir Ko pasitraukti į užsienį. Premjerės patarėjas Vinokuras skambina Kaupiniui.
Budrys atleidžiamas jungtinai. Jungtinai pasiūloma rusų kalbą skelbti antrąja valstybine kalba nuo sausio. Jungtinai sutariama kitus metus Lietuvoje paskelbti Puškino, Dostojevskio, Kulibino ir Mičiurino kultūros metais.O tada Ruginienė iš savo padirbinio ištraukia planą A.
Pirmas plano A punktas – siųsti Skardžiaus vadovaujamą delegaciją (sudėtyje – Andriukaitis, Matijošaitis, Ušackas, Bičkauskis, kalvis Ignotas, Kongas, Ąžuolas, Udovickis) į Maskvą. Susitarti su Putinu gyventi taikiai, kaip Kapčiamiesčio klebonas citatomis mokė.
Antras punktas – sudaryti premjerės Ruginienės nacionalinės vienybės vyriausybę be konservatorių ir liberalų. Užsienio reikalų ministru siūlomas Žemaitaitis.
Kremliuje Putinas priima Skardžiaus delegaciją. Pusdienį pasakoja Riurikovičių istoriją ir kad Leninas sukūrė Lietuvą, porai valandų apsistoja ties rusų kultūros absoliučia nauda lietuviams, o tada pasiunčia Lavrovo-Rubio kryptimi.
Putino arklys įteikia Lietuvai ultimatumą – per 24 val. suformuoti Rusijai palankią vyriausybę, išstoti iš ES ir kitų Vakarų blokų, demilitarizuoti Kapčiamiesčio poligoną, sumažinti kariuomenę iki 5 tūkst. kareivių, įkurdinti Rusijos įgulas Vilniuje, Kapčiamiestyje ir Klaipėdoje, nutraukti sankcijas ir sudaryti su Rusija bemuitės prekybos sutartį, o Rusnės salą ir Suvalkų koridorių leisti prijungti prie Rusijos.
Ultimatumo priedas – 300 Lietuvos žurnalistų, politikų ir kultūrininkų pavardžių. Su nuoroda suimti ir perduoti ruskiams. Skardžius dėkoja arkliui už šiltą priėmimą ir rūpestį aušra prie Nemuno.
Danijos premjerė Frederiksen skambina Ruginienei. Siūlo tuoj pat išsiųsti į pagalbą Lietuvai Danijos batalioną. Ruginienė: ai, geriau skambink Nausėdai. Nausėda atmeta Frederiksen pasiūlymą atsiųsti Danijos karių batalioną. Sako, Trumpas gali ne taip suprasti.
Nausėda skambina Trumpui. „Lietuva neturi galios“, atrėžia Trumpas ir numeta telefoną.
Planas B
Nausėda Kauno prezidentūrėlėje skubiai šaukia Valstybės Gynimo Tarybos ir Vyriausybės posėdį. Priimti ar ne Rusijos ultimatumą. Kas už?
Generolas Vaikšnoras pašoka iš vietos. Ragina gintis. Specialiuoju svečiu į VGT posėdį pakviestas Andriukaitis nutildo generolą ir pradeda 5 h trunkančią istorinę kalbą. Jam sustojus įkvėpti ties 1896 m. LSDP įkūrimu, Sinkevičius Sr. siūlo Vaikšnorą atleisti ir pakeisti generolu Tutkum. Visi už. Nausėda nervingai tyli.
Kas už ultimatumą? Nausėda nervingai tyli. Kiti už. Ruginienė siūlo planą B – atstatydinti Nausėdą ir suformuoti ruskiams palankią vyriausybę. Visi už. Nausėda išeina į viešbutį “Lietuva”, kur ponia Diana jau kraunasi kostiumėlius ir sukneles. Olekas perima prezidento pareigas.
Ruginienė vardija Ruskijai palankios vyriausybės sudėtį: premjeras – Vaišvila, užsienio reikalų ministras – Ušackas, krašto apsaugos – Tomaševskis, vidaus reikalų – Celofanas, finansų – Ąžuolas, energetikos – Skardžius, ekonomikos ir inovacijųs – Sinkevčius Jr., kultūros – Ruginienė, susisiekimo – Orlauskas, švietimo, mokslo ir sporto ministras – Vaitkus, žemės ūkio – Andriukaitis, aplinkos – Paluckas, sveikatos – R.Jankūnas (LŽVS), socialinės apsaugos ir darbo – Jansonas, teisingumo – Vėgėlė.
Kažkas pasiūlo VSD direktoriumi skirti A.Paleckį. Žemės ūkio ministras Andriukaitis čiumpa telefoną sveikinti paskutinį politinį kalinį.
Gynybos štabe pasirodo generolas Tutkus. Policija vangiai ieško 300 Rusijos įvardytų iškilių Lietuvos vyrų ir moterų. Tiksliua, įspėja juos apie mirtiną pavojų. NA tituškos perdavinėja visų jų koordinates ruskių FSB ir užpuldinėja Seimo narius, raginančius atmesti ruskių ultimatumą.
Išklausęs Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje ataskaitą kancleris Merzas skaudama širdimi įsako Bundesvero brigadai nesikišti ir gintis tik tuo atveju, jei ruskiai tiesiogiai pultų vokiečius.
Planas C
Pirmas plano C punktas – pranešti apie ultimatumo priėmimą. Antras punktas – sukurti taikaus Lietuvos perdavimo Rusijai štabą. Trečia, paleisti Lietuvos Šaulių Sąjungą. Ketvirtas punktas – liaudies vyriausybės premjeras Vaišvila rengia spaudos konferenciją Seime.
Vaišvila pradeda nuo svarbiausio – ketvirtojo. Dabar tai jūs ateisite, kikena į kumštuką. Pirmą kartą nuo tada, kai Vaišvila kas savaitę rengia spaudos konferencijas Seime, į ją veržte veržiasi reporteriai. Vaišvila kalba. Apie priimtą ultimatumą Kremliui praneša Olekas.
Taip ateina vakaras. Ruginienė Turniškėse kepa duoną – marodierių armijos sutiktuvėms „su duona ir druska“.
Nepaisydami priimto ultimatumo Ruskijos daliniai po valandos trukusio artlerijos parengimo peržengia Lietuvos sieną ties Medininkais, Šalčininkais, Kapčiamiesčiu, Vištyčiu ir Kybartais. Kapčiamiestis, Vištytis ir Kybartai dega. Vilnių ir Kauną atakuoja ruskių šachedų spiečiai.
Miškuose prie Medininkų kovinių šaulių kuopa „Sakalai“ ir kelios komendantinės kuopos, remiamos „Perkūno“ būrio dronistų, atakuoja Rusijos kolonas. Užverda nelygus mūšis. Olekas, Tutkus, Narkevičius ir Paleckis per LSDP ir NA anksčiau užgrobtą LRT radiją reikalauja nutraukti ugnį ir draugiškai sutikti ruskius. Celofanas įsako suimti LŠS vadą, pulk. Idzelį.
Toliau – kaip tekste: Ruginienės planas A, B ir C