Lietuviška Tėvo diena ukrainiečio šeimoje: svarbiausia – visi drauge (0)

Saulė Pinkevičienė, saulepinkeviciene@alytausnaujienos.lt
Parašykite autoriui
Ukraina
„Tėvo diena minima ir Ukrainoje, bet dar tik kelerius metus, tai nėra tokia populiari šventė, kaip Motinos diena“, – sako Romanas Poremčuk, ukrainietis, kuris šiuo metu Prienuose vienas rūpinasi keturiais paaugliais, trimis savais vaikais ir sūnėnu. Taip pat drauge gyvena jo suaugęs vyriausias sūnus. Romano dukros – Lietuvą garsinančios seserys imtynininkės Anastasija ir Sofija Poremčuk treniruojasi Alytaus sporto centre. Šeimos kasdienybė svečioje šalyje, kol dar nemoka kalbos, nėra paprasta, tačiau ukrainietis tėtis sako, kad svarbiausia jam – visi jo vaikai drauge ir saugūs.
Ieškojo miesto, kur dukros galėtų sportuoti

Į Lietuvą Romanas su vaikais atvažiavo iš Ukrainos Voluinės srityje esančio Kovelio miesto, kuris yra vos už 52-iejų kilometrų nuo Baltarusijos sienos. „Karui prasidėjus dar buvo gana ramu, bet prieš pusantrų metų pradėjo smarkiai bombarduoti, nes mieste yra geležinkelio mazgas. Būtent dėl nesaugumo teko priimti sprendimą išvažiuoti iš Ukrainos, vaikai dar iki šiol stebisi ramybe Lietuvoje, jie jau buvo pamiršę, kaip padangėje atrodo lėktuvai...“ – pasakoja Romanas. 

Šeima pasirinko Lietuvą, nes čia jau anksčiau įsikūrė vyriausias sūnus. Tėtis atvirauja, kad buvo labai sunku ir vyresnėliui, kuris išgyveno dėl brolio ir seserų saugumo, ir pačiam Romanui neramu dėl sūnaus. Šeimos buvimas drauge tėčiui – didžiausia vertybė. 
Į Lietuvą vyras atsivežė ir sesers, kuri augina dar tris vaikus, paauglį sūnų Ilją. Berniuko tėvas yra dingęs be žinios fronte. Romanas sako, kad toks likimas yra ištikęs daug jo draugų ukrainiečių. Kiti žuvo gindami savo šalį. Jis pats taip pat yra atsargoje, bet turi teisę išvykti iš Ukrainos, nes augina keturiolikmetę dukrą. 

„Lietuvoje dairėmės į didesnius miestus, nes vienas svarbiausių dalykų buvo rasti, kur dirba geri laisvųjų imtynių treneriai, kurie priimtų dukras. Pasirinkome Prienus, o Alytaus sporto centro treneris Donatas Nedzinskas mielai sutiko priimti teniruotis Anastasiją ir Sofiją“, – pasakoja pašnekovas.

Imtynės ugdo charakterį

„Imtynių sporto sezonas Ukrainoje prasideda nuo kovo, stengiamės dalyvauti visose ten vykstančiose varžybose, neseniai pasirodėme rungtynėse Kijyve. Jau netoli autobuso, kuriuo turėjome išvykti, krito raketa, sprogimo banga buvo tokia, kad vos jo nepaguldė ant šono“, – apie gimtosios šalies, į kurią dabar nuveda sportas, realijas pasakoja Romanas. Jis taip pat svarsto, ar galėtų jo dukros, jei taptų Lietuvos čempionėmis, atstovauti mūsų šaliai tarptautinėse varžybose, nes turi Ukrainos pilietybę. Kol kas atsakymo nežino, bet merginos atkakliai treniruojasi ir sparčiai tobulėja: vyresnioji Anastasija Lietuvos čempionate laisvųjų imtynių suaugusių kategorijoje užima 3-iąją vietą, U-20 (iki 20 metų amžiaus) – 1-ąją vietą, keturiolikmetė Sofija U-15 ir U17 kategorijose užima 1-ąją vietą. Savo amžiaus kategorijose seserys Poremčuk yra ir Ukrainos geriausiųjų trejetuke. Birželio išvakarėse Anastasija Kroatijoje dalyvavo pliažo imtynių Europos čempionate. Mergina kovojo dėl bronzos ir liko 5-oje vietoje. Pliažo imtynės – palyginti nauja ir perspektyvi sporto šaka, kuri pretenduoja tapti olimpine. 

„Turite tvirtas merginas, turbūt nebijote, kai jos vėliau namo grįžta, nes juk gali save apginti?“ – klausiu Romano, kuris pasakoja, kad kartais pavėžėja dukras po treniruočių namo, nes dirba Alytuje, bet šiaip laisvo laiko pasivaikščioti joms daug ir nelieka. Dėl gebėjimo apsiginti – tas taip, tiesa. Tėtis šypsosi: jei atvirai, jis labai tikėjosi, kad imtyninkais taps sūnūs, pratęs vyrišką giminės sporto liniją. Laisvųjų imtynių sportininkas buvo ir jo tėvas, ir pats Romanas jaunystėje sportavo, vėliau tapo treneriu. „Tačiau berniukai pradėjo treniruotis ir nusprendė, kad tai ne jų sporto šaka. O mergaitės pabandė ir joms patiko, labai greitai pradėjo siekti rezultatų. Galvojau, kad genus paveldės sūnūs, bet nutiko kitaip. Dukras pradžioje pats ir treniravau, dabar noriu perduoti joms tai, ko pats nesugebėjau sporte pasiekti. Jų pasiekimai – man džiaugsmas didžiulis. Pats imtynėmis labai domiuosi, bet kai berniukai nesportavo, buvau jau pamiršęs, apleidęs. Ir labai nustebau, kai mėgstamą sportą man grąžino dukros“, – sako Romanas. Ir pastebi, kad šiuolaikiniame pasaulyje nėra nieko, kas ateitų lengvai, be pastangų, nes pasiekimams reikia charakterio. Ir būtent imtynės, kaip įsitikinęs pašnekovas, ugdo tvirtą charakterį, kuris ir gyvenime labai praverčia.

„Mačiau pirmą žingsnį, girdėjau „tėte“

„Jei žmogui nepavyko iš pirmo karto – meta, nes neturi kantrybės, bet sporte pasiekia rezultatų tas, kuris atkakliai kartoja, kol jam pavyksta“, – apie auklėjimo principus, kurie tinka ir kasdienybėje, dėsto dviejų sūnų ir dviejų dukrų tėtis. Bet kaip nutiko, kad juos augina vienas?..

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams ~ 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai gauna 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kreditą ir kitas pastovaus skaitytojo privilegijas (metų kalendorių, naują „Alytaus žurnalą“ ir kt.). Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.  

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai