Liau­dies mu­zi­ka kaip so­cia­li­nės įtrauk­ties me­to­das (0)

Lat­vi­jo­je pro­jek­to gru­pė mo­kė­si gro­ti cit­ra.
Lat­vi­jo­je pro­jek­to gru­pė mo­kė­si gro­ti cit­ra.
Ak­ty­vus so­cia­li­nis da­ly­va­vi­mas vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me ir kul­tū­ros pro­ce­suo­se svar­bus kiek­vie­nam žmo­gui, ne­pri­klau­so­mai nuo jo am­žiaus, tau­ty­bės, iš­si­la­vi­ni­mo ar ži­nių, nes sa­vi­gar­ba ir ki­tų ver­ti­ni­mas vi­sa­da bu­vo svar­būs žmo­nių gy­ve­ni­mo veiks­niai. Vis dėl­to, kai dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria­me vai­kų ir jau­ni­mo švie­ti­mui ir įtrauk­čiai, daž­nai pa­mirš­ta­me apie sen­jo­rus, ku­rie jau bai­gia sa­vo dar­bi­nį ir so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą. So­cia­li­nė įtrauk­tis yra ne tik so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, bet ir vie­tos ben­druo­me­nės bei su­au­gu­sių­jų švie­tė­jų, or­ga­ni­zuo­jan­čių kul­tū­ri­nę veik­lą vie­tos ben­druo­me­nė­je, rei­ka­las. Jei su­au­gu­sių­jų švie­tė­jas nė­ra stu­di­ja­vęs so­cia­li­nio dar­bo spe­ci­fi­kos, jam rei­kia ži­nių ir prak­ti­nių įgū­džių, kad ga­lė­tų dirb­ti su vy­res­nio am­žiaus žmo­nė­mis.

Net ir so­cia­li­nis dar­bas, kaip pro­fe­si­ja, is­to­riš­kai su­si­for­ma­vo ne taip se­niai, dau­giau nei prieš 130 me­tų, to­dėl vis dar yra spra­gų tarp so­cia­li­nio dar­bo te­ori­jų ir jų prak­ti­nio tai­ky­mo dar­bo vie­to­je. Tuo tar­pu, mu­zi­ka yra uni­ver­sa­lus žmo­giš­ka­sis reiš­ki­nys, tu­rin­tis skir­tin­gas pras­mes ir funk­ci­jas, nes pa­grin­di­nė jos pras­mė sly­pi ne daik­tuo­se (pa­vyz­džiui, mu­zi­kos kū­ri­ny­je), o veiks­muo­se, t. y. ta­me, ką da­ro žmo­nės. Ty­ri­nė­ti mu­zi­ką – tai ty­ri­nė­ti mu­zi­ki­nės prak­ti­kos reikš­mių kū­ri­mo dau­gia­ly­piš­ku­mą. Tai­gi, ieš­kant bū­dų, kaip dirb­ti su sen­jo­rais, kad jie ga­lė­tų gy­ven­ti ak­ty­vų so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą, tri­jo­se Bal­ti­jos ša­ly­se bu­vo ras­ta vie­ni­jan­ti kul­tū­ri­nė tra­di­ci­ja – dai­na­vi­mo ir mu­zi­ka­vi­mo šei­mo­se pa­tir­tis, ku­ri bu­vo per­duo­da­ma iš kar­tos į kar­tą, trans­for­muo­ja­ma ir skir­tin­gais lai­ko­tar­piais be­veik pra­ras­ta.

Pro­jek­to idė­ja

Sie­kiant su­teik­ti su­au­gu­sių­jų švie­tė­jams ži­nių apie so­cia­li­nę įtrauk­tį, iš­tir­ti ir ras­ti įvai­rių bū­dų, kaip ak­ty­viai įtrauk­ti sen­jo­rus į so­cia­li­nę ir kul­tū­ri­nę veik­lą,  su­kur­ti tarp­tau­ti­nį su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo or­ga­ni­za­ci­jų tin­klą, įgy­ven­di­na­mas pro­jek­tas „Tra­di­ci­niai me­nai kaip prie­mo­nė, stip­ri­nan­ti su­au­gu­sių­jų švie­tė­jų so­cia­li­nės įtrauk­ties kom­pe­ten­ci­jas“ (Nord­plus Adult mo­bi­li­ty, Nr. NPAD-2023/1034). Jis jun­gia tris Bal­ti­jos ša­lių or­ga­ni­za­ci­jas – Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lą (Lie­tu­va), Et­ni­nės mu­zi­kos aso­cia­ci­ją (Lat­vi­ja) ir Sa­ar­dės švie­ti­mo fon­dą (Es­ti­ja). Pro­jek­to tiks­li­nė gru­pė – liau­dies mu­zi­kan­tai ar­ba „na­mų“ mu­zi­kan­tai, ku­rie pa­tys iš­mo­ko gro­ti ko­kiu nors in­stru­men­tu ar­ba dai­nuo­ja liau­dies mu­zi­ką šei­mos ar ben­druo­me­nės ne­di­de­lė­se gru­pė­se, ta­čiau nė­ra pro­fe­sio­na­lūs mu­zi­kan­tai. Pro­jek­to tiks­las – ug­dy­ti nau­jas so­cia­liai įtrau­kias su­au­gu­sių­jų švie­tė­jų kom­pe­ten­ci­jas, ku­rios pa­dė­tų be­si­mo­kan­tiems su­au­gu­sie­siems to­bu­lin­ti me­ni­nį tar­pas­me­ni­nį ben­dra­vi­mą per mu­zi­ki­nę veik­lą; iš­plės­ti or­ga­ni­za­ci­jos pro­gra­mas nau­jais įtrau­kios mu­zi­kos/me­no kū­ri­mo me­to­dais; pra­tur­tin­ti su­au­gu­sių­jų švie­ti­mą tarp­kul­tū­ri­niu tu­ri­niu, pa­grįs­tu tra­di­ci­niais me­nais.

Lat­vi­jos, Lie­tu­vos ir Es­ti­jos sen­jo­rų, vy­res­nių nei 60 me­tų, gy­ve­ni­mo pa­tir­tis la­bai pa­na­ši, nes jų vai­kys­tė ir jau­nys­tė pra­bė­go so­vie­tų oku­pa­ci­jos są­ly­go­mis ir tai tu­rė­jo įta­kos tiek šei­mos tra­di­ci­jų iš­sau­go­ji­mui, tiek jų per­si­den­gi­mui su so­vie­ti­nės ide­o­lo­gi­jos įta­ka. No­rint įtrauk­ti sen­jo­rus į vi­suo­me­nę per me­ni­nę ir mu­zi­ki­nę veik­lą, rei­kia pa­žin­ti jų kū­ry­bi­nę raiš­ką, įgū­džius ir po­rei­kį iš­reikš­ti sa­ve. Pa­vyz­džiui, liau­dies mu­zi­kan­tui kon­tak­tas su vi­suo­me­ne ir ki­tais mu­zi­kan­tais yra pa­grin­di­nė mo­ty­va­ci­ja bū­ti ak­ty­viam. 

No­rė­da­mas pra­dė­ti po­kal­bį su sen­jo­ru, pe­da­go­gas ar ty­rė­jas tu­ri bū­ti su­si­pa­ži­nęs su kul­tū­ri­ne ap­lin­ka, ku­rio­je sen­jo­ras bu­vo ak­ty­vus. Kal­bant su mu­zi­kan­tais, rei­kia ži­no­ti pa­grin­di­nius mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jos kom­po­nen­tus: mu­zi­kos in­stru­men­tą, gro­ji­mo juo įgū­džius ir mu­zi­ki­nes si­tu­a­ci­jas. No­rint įtrauk­ti sen­jo­rus į vi­suo­me­nę, svar­biau­si ug­dy­to­jo įgū­džiai yra ge­bė­ji­mas lais­vai ben­drau­ti sen­jo­rų gim­tą­ja kal­ba ar­ba ki­ta kal­ba, ku­rią sen­jo­ras mo­ka, ati­džiai ir su­si­do­mė­jęs klau­sy­tis, kar­tu mu­zi­kuo­ti, įti­kin­ti ir pa­drą­sin­ti.

Pro­jek­to me­tu bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi su­si­ti­ki­mai su tri­jų Bal­ti­jos ša­lių vy­res­nio am­žiaus dai­ni­nin­kais ir liau­dies mu­zi­kan­tais, ku­rie da­li­jo­si sa­vo gy­ve­ni­mo ir mu­zi­ka­vi­mo pa­tir­ti­mi su su­au­gu­sių­jų švie­tė­jais. Su­au­gu­sių­jų švie­tė­jai da­ly­va­vo mo­ky­muo­se Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je ir Lie­tu­vo­je, ku­riuo­se ben­dra­vo su vy­res­nio am­žiaus liau­dies mu­zi­kan­tais iš vie­tos ben­druo­me­nių, klau­sė­si pa­skai­tų ir dis­ku­ta­vo apie tai, kaip dirb­ti su vy­res­ni­ą­ja kar­ta, pa­sa­ko­jo apie tai, ką pa­ste­bė­jo, su­ži­no­jo, kaip mu­zi­ka pa­de­da sen­jo­rams da­ly­vau­ti vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me, ko­kio­mis as­me­ni­nė­mis ir pro­fe­si­nė­mis sa­vy­bė­mis tu­rė­tų pa­si­žy­mė­ti su­au­gu­sių­jų švie­tė­jas, dir­ban­tis su sen­jo­rais. Pro­jek­te da­ly­vau­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri skir­tin­gą dar­bo su vy­res­nio am­žiaus mu­zi­kan­tais ir jų da­ly­va­vi­mo ben­druo­me­nės veik­lo­je pa­tir­tį.

Or­ga­ni­za­ci­jų dar­bo pa­tir­tis

Et­ni­nės mu­zi­kos aso­cia­ci­ja (Lat­vi­ja) tu­ri dau­giau nei 20 me­tų dar­bo su įvai­raus am­žiaus liau­dies mu­zi­kan­tais, ty­ri­mų ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo pa­tir­tį. Liau­dies mu­zi­kan­tų fes­ti­va­lis – tai spe­cia­liai liau­dies mu­zi­kan­tams ar­ba „na­mų“ mu­zi­kan­tams skir­tas ren­gi­nys. Kas­met ren­gi­ny­je da­ly­vau­ja apie 30 pa­vie­nių jau­nų ir vy­res­nių mu­zi­kan­tų.

Ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas pa­si­tel­kiant liau­dies mu­zi­ką yra vi­suo­me­nės gy­vy­bin­gu­mas, su­tei­kian­tis kas­die­ni­nia­me gy­ve­ni­me ne­eg­zis­tuo­jan­čias žmo­nių ben­dra­vi­mo ga­li­my­bes, taip su­da­rant ypa­tin­gas są­ly­gas sen­jo­rams no­rė­ti iš­ei­ti į vi­suo­me­nę ir ak­ty­viai da­ly­vau­ti jos ren­gi­niuo­se.

Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­la (Lie­tu­va) yra ne­for­ma­lio­jo vai­kų ir su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo įstai­ga, pir­mo­ji Lie­tu­vo­je į sa­vo mo­ky­mo pro­gra­mą 1997 me­tais įtrau­ku­si su­tri­ku­sios rai­dos vai­kus ir su­au­gu­siuo­sius. Mo­kyk­la siū­lo mu­zi­kos me­no ir mu­zi­kos te­ra­pi­jos už­si­ė­mi­mus. Mu­zi­kos mo­ky­to­jų psi­cho­lo­gi­nė ir pe­da­go­gi­nė pa­tir­tis api­ben­drin­ta įvai­riuo­se va­do­vė­liuo­se ar me­to­di­nė­se kny­ge­lė­se, pa­vyz­džiui, „Me­no pra­ty­bos kaip di­dak­ti­nė prie­mo­nė su­au­gu­sių­jų švie­ti­me“. Įgy­ven­din­da­ma pro­jek­tą Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­la pra­dė­jo ieš­ko­ti liau­dies mu­zi­kan­tų, or­ga­ni­zuo­ti ty­ri­mus ir ren­gi­nius sen­jo­rams, ku­riuo­se jie ga­li pa­ro­dy­ti sa­vo gro­ji­mo in­stru­men­tu įgū­džius, pa­pa­sa­ko­ti sa­vo gy­ve­ni­mo is­to­ri­jas ir taip ak­ty­viau da­ly­vau­ti vie­tos ben­druo­me­nės so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me.  

Sa­ar­dės švie­ti­mo fon­das (Es­ti­ja) – tai švie­ti­mo fon­das, ku­rio tiks­las – plė­to­ti įvai­rių kar­tų žmo­nių ug­dy­mo pro­ce­sus vie­tos ben­druo­me­nė­je. Fon­das ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­ja su pe­da­go­gais, tė­vais ir sen­jo­rų or­ga­ni­za­ci­jo­mis.

Liau­dies mu­zi­ka kaip šei­mos pa­vel­das

Pe­da­go­gas ar ty­rė­jas in­for­ma­ci­ją apie liau­dies mu­zi­kan­tus ir mu­zi­ka­vi­mą vie­tos ben­druo­me­nė­je ga­li gau­ti dviem bū­dais: iš pa­čių mu­zi­kan­tų ar­ba iš ki­tų vie­tos ben­druo­me­nės na­rių. Tai pa­čių mu­zi­kan­tų liu­di­ji­mai ar pa­sa­ko­ji­mai ir ki­tų žmo­nių pa­sa­ko­ji­mai apie mu­zi­kan­tus. Vie­tos ben­druo­me­nė­je mu­zi­kan­tas vi­sa­da ži­no­mas taip pat, kaip ir mo­ky­to­jas, gy­dy­to­jas ar pas­to­rius. Bal­ti­jos ša­ly­se įvy­ku­sios mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jos trans­for­ma­ci­jos, ku­ri įvy­ko pa­si­kei­tus vals­ty­bi­nėms san­tvar­koms po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, at­ve­ju kai­mo kul­tū­ri­nė­je ap­lin­ko­je mu­zi­kan­to po­zi­ci­ja ne­be­bu­vo pres­ti­ži­nė, ir tai ypač pa­sa­ky­ti­na apie mu­zi­kan­tus, ku­rie iki XX am­žiaus 6–7 deš. ak­ty­viai da­ly­va­vo vie­tos ben­druo­me­nės ren­gi­niuo­se.

Šian­dien, XXI am­žiaus pra­džio­je, vy­res­nie­ji mu­zi­kan­tai – tai kar­ta, gi­mu­si 1940-ai­siais ir 1950-ai­siais. Dau­gu­ma jų mu­zi­kuo­ti iš­mo­ko at­min­ti­nai ar­ba iš klau­sos. Šios kar­tos mu­zi­kan­tai ne­tu­rė­jo daug ga­li­my­bių kon­cer­tuo­ti sce­no­je kul­tū­ros cen­tre, mo­kyk­lo­je ar ki­to­je įstai­go­je, to­dėl šie „na­mų“ mu­zi­kan­tai men­kai ver­ti­na sa­vo mu­zi­ka­lu­mą ir svar­bą vie­tos ben­druo­me­nės kul­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me. Pro­jek­tas su­tei­kė ga­li­my­bę at­pa­žin­ti šiuos žmo­nes ir per liau­dies mu­zi­ką su­grą­žin­ti juos į ak­ty­vų vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą ir mu­zi­ka­vi­mą. Iš gy­ve­ni­mo ir pa­tir­ties pa­sa­ko­ji­mų ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad kai­mo kul­tū­ri­nė­je ap­lin­ko­je iki XX am­žiaus 7 deš. iš­si­sky­rė dvi dai­na­vi­mo ir mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jos. Gie­do­ji­mo (tiek bui­ti­nio, tiek re­li­gi­nio) tra­di­ci­ją ir jos funk­cio­na­vi­mą vie­tos ben­druo­me­nė­je dau­giau­sia už­tik­ri­no mo­te­rys, o mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­ją – vy­rai. Vai­kai pra­de­da mo­ky­tis gro­ti mu­zi­kos in­stru­men­tu maž­daug nuo 6–10 me­tų. Liau­dies mu­zi­kan­tai ma­no, kad pa­ly­gin­ti vė­lai pra­de­da­ma gro­ti in­stru­men­tu, jei iš­moks­ta­ma gro­ti vė­liau nei 14 me­tų.

Pro­jek­to re­zul­ta­tai

Pro­jek­to re­zul­ta­tai – švie­tė­jų  gau­ta me­džia­ga apie liau­dies mu­zi­kan­tus, liau­dies meist­rus, šo­kė­jus ir jų tra­di­ci­jas šei­mo­se, taip pat su­kur­ti mo­de­liai, skir­ti su­au­gu­sių­jų švie­tė­jams, dir­ban­tiems su įvai­raus am­žiaus gru­pė­mis. Pro­jek­to me­tu su­kur­ti trys veik­los mo­de­liai, lei­džian­tys su­au­gu­sių­jų švie­tė­jams vyk­dy­ti įtrau­kian­tį dar­bą su sen­jo­rais, vy­res­niais nei 60 me­tų, re­mian­tis tra­di­ci­ne kul­tū­ra, įskai­tant liau­dies mu­zi­ką.

Pir­mo­ji są­ly­ga – gerb­ti kiek­vie­ną be­si­mo­kan­tį­jį, ant­ro­ji yra kū­ry­biš­ku­mas, tre­čio­ji – ben­dra­dar­bia­vi­mas ir mo­ty­va­ci­ja.
Pro­jek­tas už­tik­ri­no tarp­kul­tū­ri­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą, pa­ge­ri­no sen­jo­rų ir pe­da­go­gų už­sie­nio kal­bų įgū­džius, taip pat nau­jų so­cia­li­nės įtrauk­ties įgū­džių mo­ky­mą­si per tra­di­ci­nę mu­zi­ką (mu­zi­ka­vi­mą ir šei­my­ni­nį dai­na­vi­mą), moks­li­nius ty­ri­mus ir įvai­rių veik­lų sen­jo­rams or­ga­ni­za­vi­mą, o Bal­ti­jos ša­lių pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riai jau pa­tei­kė nau­ją pa­raiš­ką šių at­ra­di­mų plė­to­tei.

Mg. phi­lol. Ive­ta Du­kaļska, Et­ni­nės mu­zi­kos aso­cia­ci­ja, Lat­vi­ja 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.