Liaudies muzika kaip socialinės įtraukties metodas (0)
Net ir socialinis darbas, kaip profesija, istoriškai susiformavo ne taip seniai, daugiau nei prieš 130 metų, todėl vis dar yra spragų tarp socialinio darbo teorijų ir jų praktinio taikymo darbo vietoje. Tuo tarpu, muzika yra universalus žmogiškasis reiškinys, turintis skirtingas prasmes ir funkcijas, nes pagrindinė jos prasmė slypi ne daiktuose (pavyzdžiui, muzikos kūrinyje), o veiksmuose, t. y. tame, ką daro žmonės. Tyrinėti muziką – tai tyrinėti muzikinės praktikos reikšmių kūrimo daugialypiškumą. Taigi, ieškant būdų, kaip dirbti su senjorais, kad jie galėtų gyventi aktyvų socialinį gyvenimą, trijose Baltijos šalyse buvo rasta vienijanti kultūrinė tradicija – dainavimo ir muzikavimo šeimose patirtis, kuri buvo perduodama iš kartos į kartą, transformuojama ir skirtingais laikotarpiais beveik prarasta.
Projekto idėja
Siekiant suteikti suaugusiųjų švietėjams žinių apie socialinę įtrauktį, ištirti ir rasti įvairių būdų, kaip aktyviai įtraukti senjorus į socialinę ir kultūrinę veiklą, sukurti tarptautinį suaugusiųjų švietimo organizacijų tinklą, įgyvendinamas projektas „Tradiciniai menai kaip priemonė, stiprinanti suaugusiųjų švietėjų socialinės įtraukties kompetencijas“ (Nordplus Adult mobility, Nr. NPAD-2023/1034). Jis jungia tris Baltijos šalių organizacijas – Alytaus muzikos mokyklą (Lietuva), Etninės muzikos asociaciją (Latvija) ir Saardės švietimo fondą (Estija). Projekto tikslinė grupė – liaudies muzikantai arba „namų“ muzikantai, kurie patys išmoko groti kokiu nors instrumentu arba dainuoja liaudies muziką šeimos ar bendruomenės nedidelėse grupėse, tačiau nėra profesionalūs muzikantai. Projekto tikslas – ugdyti naujas socialiai įtraukias suaugusiųjų švietėjų kompetencijas, kurios padėtų besimokantiems suaugusiesiems tobulinti meninį tarpasmeninį bendravimą per muzikinę veiklą; išplėsti organizacijos programas naujais įtraukios muzikos/meno kūrimo metodais; praturtinti suaugusiųjų švietimą tarpkultūriniu turiniu, pagrįstu tradiciniais menais.
Latvijos, Lietuvos ir Estijos senjorų, vyresnių nei 60 metų, gyvenimo patirtis labai panaši, nes jų vaikystė ir jaunystė prabėgo sovietų okupacijos sąlygomis ir tai turėjo įtakos tiek šeimos tradicijų išsaugojimui, tiek jų persidengimui su sovietinės ideologijos įtaka. Norint įtraukti senjorus į visuomenę per meninę ir muzikinę veiklą, reikia pažinti jų kūrybinę raišką, įgūdžius ir poreikį išreikšti save. Pavyzdžiui, liaudies muzikantui kontaktas su visuomene ir kitais muzikantais yra pagrindinė motyvacija būti aktyviam.
Norėdamas pradėti pokalbį su senjoru, pedagogas ar tyrėjas turi būti susipažinęs su kultūrine aplinka, kurioje senjoras buvo aktyvus. Kalbant su muzikantais, reikia žinoti pagrindinius muzikavimo tradicijos komponentus: muzikos instrumentą, grojimo juo įgūdžius ir muzikines situacijas. Norint įtraukti senjorus į visuomenę, svarbiausi ugdytojo įgūdžiai yra gebėjimas laisvai bendrauti senjorų gimtąja kalba arba kita kalba, kurią senjoras moka, atidžiai ir susidomėjęs klausytis, kartu muzikuoti, įtikinti ir padrąsinti.
Projekto metu buvo organizuojami susitikimai su trijų Baltijos šalių vyresnio amžiaus dainininkais ir liaudies muzikantais, kurie dalijosi savo gyvenimo ir muzikavimo patirtimi su suaugusiųjų švietėjais. Suaugusiųjų švietėjai dalyvavo mokymuose Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, kuriuose bendravo su vyresnio amžiaus liaudies muzikantais iš vietos bendruomenių, klausėsi paskaitų ir diskutavo apie tai, kaip dirbti su vyresniąja karta, pasakojo apie tai, ką pastebėjo, sužinojo, kaip muzika padeda senjorams dalyvauti visuomenės gyvenime, kokiomis asmeninėmis ir profesinėmis savybėmis turėtų pasižymėti suaugusiųjų švietėjas, dirbantis su senjorais. Projekte dalyvaujančios organizacijos turi skirtingą darbo su vyresnio amžiaus muzikantais ir jų dalyvavimo bendruomenės veikloje patirtį.
Organizacijų darbo patirtis
Etninės muzikos asociacija (Latvija) turi daugiau nei 20 metų darbo su įvairaus amžiaus liaudies muzikantais, tyrimų ir renginių organizavimo patirtį. Liaudies muzikantų festivalis – tai specialiai liaudies muzikantams arba „namų“ muzikantams skirtas renginys. Kasmet renginyje dalyvauja apie 30 pavienių jaunų ir vyresnių muzikantų.
Renginių organizavimas pasitelkiant liaudies muziką yra visuomenės gyvybingumas, suteikiantis kasdieniniame gyvenime neegzistuojančias žmonių bendravimo galimybes, taip sudarant ypatingas sąlygas senjorams norėti išeiti į visuomenę ir aktyviai dalyvauti jos renginiuose.
Alytaus muzikos mokykla (Lietuva) yra neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaiga, pirmoji Lietuvoje į savo mokymo programą 1997 metais įtraukusi sutrikusios raidos vaikus ir suaugusiuosius. Mokykla siūlo muzikos meno ir muzikos terapijos užsiėmimus. Muzikos mokytojų psichologinė ir pedagoginė patirtis apibendrinta įvairiuose vadovėliuose ar metodinėse knygelėse, pavyzdžiui, „Meno pratybos kaip didaktinė priemonė suaugusiųjų švietime“. Įgyvendindama projektą Alytaus muzikos mokykla pradėjo ieškoti liaudies muzikantų, organizuoti tyrimus ir renginius senjorams, kuriuose jie gali parodyti savo grojimo instrumentu įgūdžius, papasakoti savo gyvenimo istorijas ir taip aktyviau dalyvauti vietos bendruomenės socialiniame gyvenime.
Saardės švietimo fondas (Estija) – tai švietimo fondas, kurio tikslas – plėtoti įvairių kartų žmonių ugdymo procesus vietos bendruomenėje. Fondas aktyviai bendradarbiauja su pedagogais, tėvais ir senjorų organizacijomis.
Liaudies muzika kaip šeimos paveldas
Pedagogas ar tyrėjas informaciją apie liaudies muzikantus ir muzikavimą vietos bendruomenėje gali gauti dviem būdais: iš pačių muzikantų arba iš kitų vietos bendruomenės narių. Tai pačių muzikantų liudijimai ar pasakojimai ir kitų žmonių pasakojimai apie muzikantus. Vietos bendruomenėje muzikantas visada žinomas taip pat, kaip ir mokytojas, gydytojas ar pastorius. Baltijos šalyse įvykusios muzikavimo tradicijos transformacijos, kuri įvyko pasikeitus valstybinėms santvarkoms po Antrojo pasaulinio karo, atveju kaimo kultūrinėje aplinkoje muzikanto pozicija nebebuvo prestižinė, ir tai ypač pasakytina apie muzikantus, kurie iki XX amžiaus 6–7 deš. aktyviai dalyvavo vietos bendruomenės renginiuose.
Šiandien, XXI amžiaus pradžioje, vyresnieji muzikantai – tai karta, gimusi 1940-aisiais ir 1950-aisiais. Dauguma jų muzikuoti išmoko atmintinai arba iš klausos. Šios kartos muzikantai neturėjo daug galimybių koncertuoti scenoje kultūros centre, mokykloje ar kitoje įstaigoje, todėl šie „namų“ muzikantai menkai vertina savo muzikalumą ir svarbą vietos bendruomenės kultūriniame gyvenime. Projektas suteikė galimybę atpažinti šiuos žmones ir per liaudies muziką sugrąžinti juos į aktyvų visuomeninį gyvenimą ir muzikavimą. Iš gyvenimo ir patirties pasakojimų galima daryti išvadą, kad kaimo kultūrinėje aplinkoje iki XX amžiaus 7 deš. išsiskyrė dvi dainavimo ir muzikavimo tradicijos. Giedojimo (tiek buitinio, tiek religinio) tradiciją ir jos funkcionavimą vietos bendruomenėje daugiausia užtikrino moterys, o muzikavimo tradiciją – vyrai. Vaikai pradeda mokytis groti muzikos instrumentu maždaug nuo 6–10 metų. Liaudies muzikantai mano, kad palyginti vėlai pradedama groti instrumentu, jei išmokstama groti vėliau nei 14 metų.
Projekto rezultatai
Projekto rezultatai – švietėjų gauta medžiaga apie liaudies muzikantus, liaudies meistrus, šokėjus ir jų tradicijas šeimose, taip pat sukurti modeliai, skirti suaugusiųjų švietėjams, dirbantiems su įvairaus amžiaus grupėmis. Projekto metu sukurti trys veiklos modeliai, leidžiantys suaugusiųjų švietėjams vykdyti įtraukiantį darbą su senjorais, vyresniais nei 60 metų, remiantis tradicine kultūra, įskaitant liaudies muziką.
Pirmoji sąlyga – gerbti kiekvieną besimokantįjį, antroji yra kūrybiškumas, trečioji – bendradarbiavimas ir motyvacija.
Projektas užtikrino tarpkultūrinį bendradarbiavimą, pagerino senjorų ir pedagogų užsienio kalbų įgūdžius, taip pat naujų socialinės įtraukties įgūdžių mokymąsi per tradicinę muziką (muzikavimą ir šeimyninį dainavimą), mokslinius tyrimus ir įvairių veiklų senjorams organizavimą, o Baltijos šalių projekto organizatoriai jau pateikė naują paraišką šių atradimų plėtotei.
Mg. philol. Iveta Dukaļska, Etninės muzikos asociacija, Latvija
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją.
Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.
Komentarai
Palikite savo komentarą