Alytuje veikia vienintelis Lietuvoje karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centras: ukrainiečių čia padaugėjo, jiems sunkiau susirasti būstą (0)
Per dieną atvyksta apie 20 ukrainiečių
Kol Alytus buvo ne vienintelis Lietuvoje miestas, turintis karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos centrą, iki rugpjūčio pradžios čia kurį laiką buvo registruojami tik pavieniai ukrainiečiai.
Nuo rugpjūčio pradžios Dzūkijos sostinėje likus vieninteliam jų registracijos centrui šalyje, per dieną į jį atvyksta apie 20 ukrainiečių ir daugelis jų – nuosavu transportu. Čia jie gali laikinai apsigyventi iki 72 valandų, gauti maisto ir higienos priemonių paketus, suteikiama galimybė išsimaudyti, pasigaminti valgį įrengtoje virtuvėje.
„Stiprūs kartu“ linijos savanoriai jiems ieško būsto, o informaciją apie būsto poreikį jiems pateikia centro savanoriai. Migracijos departamento specialistai registruoja karo pabėgėlius.
Kaip sakė Alytaus ukrainiečių registracijos centro koordinatorius, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Mantas Struckas, pastaruoju metu daugiausia ukrainiečių atvyksta iš labiausiai nuo karo kenčiančių miestų – Luhansko, Donecko, Mariupolio: „Karo pradžioje dažniausiai atvykdavo moterys su vaikais, dabar jau ir visos šeimos. Galiu pateikti pavyzdį. Rugpjūčio 22-ąją į mūsų registracijos centrą kreipėsi 23 ukrainiečiai. Iš jų dešimt vyrų, aštuonios moterys ir penki vaikai.“
Iki rugpjūčio pradžios, kol Alytus buvo ne vienintelis šalyje miestas su karo pabėgėlių registracijos centru, čia ukrainiečių laikinam apgyvendinimui buvo numatytos 148 vietos, dabar tokių vietų padaugėjo iki 195.
Vidaus reikalų ministerija ukrainiečių registracijos centrą Alytuje paliko todėl, kad jis yra arti sienos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
Gyvenamąjį būstą susiranda ir patys ukrainiečiai
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, vasario pabaigos, Alytaus registracijos centre savanoriaujanti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Laimutė Bradūnienė su atvykstančiais karo pabėgėliais bendrauja rusų kalba, padeda jiems užpildyti reikiamas anketas dėl gyvenamojo būsto paieškos per „Stiprūs kartu“ liniją: „Tenka matyti ir verkiančius, ir besidžiaugiančius, kad pavyko pabėgti nuo karo. Jiems svarbu – stogas virš galvos ir tai, kad nesigirdi bombardavimų. Atvyksta ir judėjimo, ir protinę negalią turinčiųjų, ir nematančių ukrainiečių.“
Ar centre šiuo metu nepristinga savanorių? Pasak M.Strucko, jų srautas yra sumažėjęs, tačiau ir karo pabėgėlių yra mažiau nei karo pradžioje. O be Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių centrui talkina „Maisto banko“, „Gelbėkit vaikus“ atstovai.
Centro koordinatorius akcentavo savivaldybės administracijos darbuotojų pagalbą, jie čia talkina visomis savaitės dienomis: rūpinasi patalpų priežiūra, organizuoja karo pabėgėlių pavėžėjimą į Migracijos departamento Alytaus skyrių, kelionių agentūras ar gydymo įstaigą. Beje, į Migracijos departamento Alytaus skyrių ukrainiečiai vežami tik tais atvejais, kai šio departamento pagalbos prireikia pavieniams asmenims, jei atsiranda karo pabėgėlių daugiau, departamento specialistai atvyksta į centrą.
Ir centro koordinatorius, ir čia dirbantys Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai pastebi, kad šiuo metu karo pabėgėliams žymiai sunkiau susirasti gyvenamąjį būstą Alytuje nei karo pradžioje. Ir ne tik Alytuje, bet ir Vilniuje, Kaune, kituose Lietuvos miestuose trūksta siūlomų karo pabėgėliams gyvenamųjų būstų.
Tačiau dirbantieji centre pastebi ir kitą dalyką – kai kurie ukrainiečiai patys susiranda gyvenamąjį būstą.
Pavyzdys – ką tik iš Melitopolio atvykusi Maksimo ir Irinos Tierlieckių šeima su keturmete dukra Jevgenija ir vienuolikmečiu sūnumi Janu. Kaip sakė Maksimas, jie netrukus turi kraustyti į pačių iniciatyva susirastą butą Alytuje, jis jau susiradęs darbą įmonėje, apšiltinančioje namus, dukra čia lankys darželį, sūnus – mokyklą.
Ukrainoje Maksimas dirbo vairuotoju, uždarbiavo statybose, Irina užsiėmė vaistažolių ir daržovių auginimu, o bėgti juos iš Ukrainos privertė ne tik karas, bet, anot jų, ir kiti rusų tiesiog prievartaujami veiksmai dėl dalyvavimo referendume siekiant teritorijų prijungimo prie Rusijos.
„Alytus mums labai patinka, čia kitas pasaulis nei pas mus. Žmonės mums pasirengę padėti, supranta mus“, – tvirtino Maksimas.
Drabužių ir avalynės – kaip parduotuvėje
Alytaus karo pabėgėlių registracijos centre dirbančios Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorės Vida Česlevičienė ir Elvyra Padegimienė aprodė čia esančią patalpą, kurioje atvykę ukrainiečiai gali pasirinkti reikiamų drabužių, avalynės, vaikams skirtų žaislų, vežimėlių. Čia – kaip padėvėtų daiktų parduotuvėje galima daug ko pasirinkti.
O jų papildymu rūpinasi Lietuvos Raudonasis Kryžius, gaudamas pagalbą iš gyventojų, vykdamas daiktų pasirinkti į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro padalinį „Tiko Tiks“. Kai kuriuos daiktus palieka išvykdami ukrainiečiai. Naujų daiktų, kaip antai rūbų, karo pabėgėliams yra nupirkę verslininkai.
Bent kol kas į centrą atvykstantiems ukrainiečiams nestinga nei drabužių, nei avalynės. Viena, ko dabar reiktų pačiam centrui – tai paklodžių. Anot centro koordinatoriaus, tikimasi, kad šio stygiaus greitai neliks, tai pavyks išspręsti padedant savivaldybei.
Nuo karo Ukrainoje pradžios į Alytaus registracijos centrą, kuris nuo vasario pabaigos veikė Alytaus kultūros centre, o nuo gegužės vidurio – Pirmajame Alytuje, buvusiuose Vaikų globos namuose, iki šiol kreipėsi 9 tūkst. 109 ukrainietis, laikinai jame apgyvendinta – 4 tūkst. 515.
Kiek alytiškių yra suteikę būstą ukrainiečiams?
Pagal priimtus atitinkamus Vyriausybės nutarimus Lietuvos gyventojams, suteikusiems gyvenamojo būsto panaudą, yra mokamos kompensacijos, o ukrainiečiai gali gauti vienkartines pašalpas už oficialiai išsinuomotus butus Lietuvoje.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus turimais rugpjūčio 1-osios duomenimis, 141 alytiškių šeima gauna kompensacijas už gyvenamuosius būstus, suteiktus pagal panaudą. Už pirmą panaudos mėnesį kompensacijos nėra mokamos, o vėliau už pirmą apgyvendintą karo pabėgėlį mokama 150 eurų, už kiekvieną kitą – po 50 eurų per mėnesį. Panaudos sutartys galioja šešis mėnesius. Vėliau kompensacijos suteikusiems būstą jau nebemokamos.
Rugpjūčio pradžios duomenimis, ukrainiečiai oficialiai, nuomos sutartis registruojant Registrų centre, yra išsinuomoję penkis gyvenamuosius būstus Alytuje. Juose gyvena penkios šeimos, kuriose – 17 asmenų.
Pagal atitinkamą Vyriausybės nutarimą 1–2 asmenų karo pabėgėlių šeima, išsinuomojusi gyvenamąjį būstą, gauna keturių valstybės remiamų pajamų dydžio arba 588 eurų vienkartinę pašalpą, 3–4 asmenų šeima – šešių minėtų dydžių pašalpą arba 882 eurus, 5–6 asmenų šeima – septynių minėtų dydžių arba 1 tūkst. 29 eurus, 7 ir daugiau asmenų šeima – aštuonių valstybės remiamų pajamų dydžių arba 1 tūkst. 176 eurus.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos duomenimis, šiuo metu Dzūkijos sostinėje gyvena apie 720 karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Vadinasi, nemažai ukrainiečių alytiškių būstuose gyvena be panaudos ar oficialių nuomos sutarčių.
Alytaus švietimo įstaigas turėtų lankyti 178 ukrainiečių vaikai
Praėjusių mokslo metų pabaigoje Alytaus miesto švietimo įstaigose buvo ugdomi 168 ukrainiečių vaikai: 111 – bendrojo ugdymo mokyklose, 52 – lopšeliuose-darželiuose ir 5 Profesinio rengimo centre.
Planuojama, kad nuo rugsėjo karo pabėgėlių vaikų miesto švietimo įstaigose padaugės dešimčia ir jų pagausėjimą pajus bendrojo ugdymo mokyklos.
Kaip ir praėjusiais mokslo metais, daugiausia ukrainiečių vaikų turėtų būti ugdoma Dzūkijos mokykloje, Dainavos ir Likiškėlių progimnazijose. Praėjusiais mokslo metais daugiausia ugdytinių iš Ukrainos turėjo lopšeliai-darželiai „Boružėlė“, „Nykštukas“ ir „Volungėlė“. Numatoma, kad nuo rugsėjo jų daugiausia bus lopšeliuose-darželiuose „Pasaka“, „Saulutė“ ir „Boružėlė“.
Kaip praėjusiais mokslo metais, miesto švietimo įstaigose turėtų dirbti trys ukrainiečiai mokytojų padėjėjai.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno teigimu, su karo pabėgėlių vaikais klasėse ir grupėse dirba rusų kalbą mokantys pedagogai, kurie padeda jiems integruotis: „Ukrainiečių vaikai ugdomi pagal lietuviškas programas. Stengiamasi susisiekti ir su jų mokytojais Ukrainoje, kad nebūtų prarastas ryšys. Tačiau miesto švietimo įstaigose mokomi ukrainiečių vaikai yra laikomi jų ugdytiniais, tam skiriamas finansavimas iš mūsų valstybės biudžeto.“
Komentarai
Palikite savo komentarą