Branduoliniai gaudesiai Vidurio Rytuose (1)
Pirmadienį Izraelio žmonės minėjo žiauraus teroristinės grupuotės išpuolio prieš žydų valstybę metines, kai spalio 7 d. keli tūkstančiai grupuotės „Hamas“ teroristų įsiveržė į Izraelį iš vadinamojo Gazos miesto ruožo, per keletą valandų nužudė daugiau nei 1 tūkst. 200 žmonių ir dar apie pustrečio šimto paėmė įkaitais. Tą pačią dieną tos šalies vyriausybė Gazos ruože pradėjo atsakomąją karinę operaciją, kuri tebesitęsia iki dabar. Ir tai – ilgiausiai trunkantis karas Izraelio istorijoje.
Dar prieš savaitę prisiekęs Izraelio priešas – mulų valdomas Iranas Izraelio valstybę apšaudė pora šimtų balistinių raketų. Iraniečiai tvirtino - tai kerštas už kitos teroristinės Irano remiamos grupuotės kaimyniniame Libane – „Hesbolah“ – lyderio Hassano Nasralah nužudymą („Hesbolah“ kovotojai bene kasdien apšaudė Izraelį nuo praėjusiųjų metų spalio 8 d.) ir izraeliečių kariuomenės įsiveržimą į Libano teritoriją. Balistinių raketų ataka savo tikslo nepasiekė: diduma raketų buvo numušta Izraelio ir jo sąjungininkų regione, taip pat JAV laivyno oro gynybos.
Po šių įvykių įtampa kilo toliau: praėjusįjį savaitgalį seisminio stebėjimo stotys Armėnijoje užfiksavo žemės plutos virpesius kaimyniniame Irane. 4,5 balo pagal Richterio skalę smūgis nebuvo panašus į klasikinį žemės drebėjimą, nes nebuvo užfiksuoti pakartotiniai smūgiai Žemės plutoje, kas paprastai būdinga žemės drebėjimams. Todėl nemažai ekspertų ne juokais sukluso: galbūt Irano režimas vienoje šiaurinių provincijų, Kaspijos jūros pakrantėje, išbandė branduolinį ginklą? Tai įvyko tuojau po to, kai Izraelis pažadėjo stipriai atsakyti į balistinių raketų ataką iš Irano. Buvo pabrėžiama, kad atsakas bus nepalyginti galingesnis už simbolinį atsaką į Irano išpuolį balistinėmis, sparnuotosiomis raketomis, taip pat bepiločiais orlaiviais prieš žydų valstybę balandį. Tąsyk, kaip teigiama informuotų šaltinių, izraeliečiai raketomis sunaikino tik vieną svarbioje strateginėje vietoje veikiantį Irano oro gynybos radarą. Karinio atsako santūrumą esą paskatino dabartinė JAV administracija, kuri visaip vengia vadinamosios eskalacijos Vidurio Rytuose prezidento rinkimų kampanijos JAV finišo tiesiojoje (aiškinama, kad bet koks naftos, taigi ir benzino kainų kilimas JAV demokratų kandidatei Kammalai Harris padarytų stačiai meškos paslaugą).
Kadenciją baigiantis prezidentas Joe Bidenas prašė Izraelio vyriausybės po spalio 1-osios Irano atakos nepulti iraniečių naftos eksporto infrastruktūros objektų. Vėliau pridūrė, kad nepritartų, jeigu Izraelis pasirinktų atakuoti Irano branduolinius objektus. Rusijos atstovas Visuotinio branduolinių bandymo uždraudimo sutarties organizacijoje (VBBUSO) Michailas Uljanovas suskubo tvirtinti, esą jokių duomenų apie tai, kad Iranas atliko branduolinio ginklo bandymą, organizacija neturi. Tačiau pati Rusija dar pernai atšaukė įsipareigojimą nebandyti branduolinių ginklų, kurį ratifikavo dar 2000 metais, vos Vladimirui Putinui tapus Rusijos prezidentu. Kai kurie Izraelio politikai mano, kad dabar atakuoti Irano branduolinę infrastruktūrą yra pati geriausia proga – mulų režimas atrodo sumišęs po H.Nasralos nužudymo, neturi tvirtos atramos šalies viduje, o pamokyti Izraelį turėjusi raketinė ataka iš esmės žlugo.
Galingo atsakomojo smūgio Iranui entuziastai be tvirtina, kad dvi raketinės atakos prieš suverenią valstybę (Izraelį) per pusmetį negali likti be atpildo, nes Irano veiksmai skatins panašiai elgtis daugelį pasaulio bepročių diktatorių. Kiti, nuosaikesni analitikai tvirtina, esą padėtis nėra tokia jau vienareikšmiška. Viena vertus dėl to, kad nėra aišku, ką sprogdino iraniečiai (jei tai buvo branduolinio ginklo bandymas), nes esą kol branduolinė technologija gali pavirsti galingu ginklu (kompaktiška branduolinė galvute, kurią galima nuskraidinti balistine ar sparnuota raketa), praeis neišvengiamai daug laiko. Buvęs JAV kariuomenės CENTCOM regiono vadas, dimisijos generolas Kennethas McKenzie'as tvirtina, esą žengdamas žingsnius link branduolinių ginklų Iranas tenori sustiprinti savo politines pozicijas derybose su JAV dėl ekonominių sankcijų atšaukimo. Tačiau branduolinių ginklų nė nemano panaudoti. Net prieš Izraelį.
Nors Irano parlamentarai jau kreipėsi į aukščiausius šalies dvasinius lyderius, ragindami atšaukti vadinamą fetvą (religinį sprendimą) apie tai, kad branduoliniai ginklai yra šėtono įrankis (paradoksas – tokia fetva tebegalioja, nors Iranas mažiausiai porą dešimtmečių tobulina atominio ginklo technologijas). Tačiau ar tokių loginių prielaidų užteks nusiraminti Izraelio politikams, kurie supranta, kad nedidelę teritoriją užimanti šalis iš esmės „vienos atominės bombos valstybė“ ir ji privalo būti vienintele saugia vieta viso pasaulio žydams?
Komentarai
Palikite savo komentarą
Visi okupantai vienodi ,tik…
Komentaras
Visi okupantai vienodi ,tik vieniems viskas galima o kiti blogieciai