Apie ekstremalias situacijas kalbėjo medikai (0)
„Ekstremalios situacijos ir kariniai veiksmai nėra ta sritis, kurioje galėtume delsti. Turime skleisti žinias, kad būtume įvairiapusiškai pasiruošę. Turėjome pačią ilgiausią vasarą, šilčiausią rugsėjį. Klimato pasikeitimai gimdo įvairias situacijas. Su stichinėmis nelaimėmis pirmiausia susiduria medikai. Užsitęsusi aukšta oro temperatūra pagausina pacientų, patiriančių šilumos smūgius. Kita sritis – turime nedraugiškus kaimynus, netoli sienos – Astravo atominę elektrinę, kitų objektų, kurie gali sukelti ekstremalių situacijų, tad mums, kaip Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijai, rūpi, kad kiekviena medicinos įstaiga žinotų, kaip veikti ekstremalių sveikatai situacijų atvejais. Džiaugiamės bendradarbiavimu su Lietuvos kariuomenės karo medicinos atstovais. Kuo daugiau rengsime konferencijų, mokymų, tuo daugiau skleisime žinių. Ateičiai tai turės didelę prasmę ir naudą“, – „Alytaus naujienoms“ kalbėjo Skubios medicinos centro vadovas profesorius Pranas Šerpytis.
Prieš šešerius metus, kuruojant šiam centrui, Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete atsirado skubiosios medicinos rezidentūra. Kariuomenėje didžioji personalo dalis yra jauni, sveiki žmonės, todėl karo medicinos medikai labiausiai yra ruošiami gydyti kovinius sužalojimus. Tai gali būti šautinės žaizdos, sprogimo sukelti sužeidimai, pavyzdžiui, plėštinės žaizdos, nutrauktos galūnės, skeveldros, terminės traumos. Gali būti radiacijos, cheminio, biologinio ginklo sukelti sužalojimai. Taip pat durtinės ar pjautinės žaizdos, uždari ar atviri kaulų lūžiai. Didžioji dalis minėtų sužeidimų civilinėse ligoninėse taikos metu pasitaiko labai retai, tačiau nereiškia, kad medikai apie naujoves neturėtų žinoti.
Su ekstremalių situacijų samprata, paplitimu ir epidemiologija bei valdymo ypatumais Lietuvoje ir užsienio šalyse konferencijos dalyvius supažindino prof. P.Šerpytis. Apie ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją, saugios sveikatos priežiūros įstaigos indeksą kalbėjo gydytojas Giedrius Montrimas. Jis aptarė ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos funkcijas ekstremalių situacijų atvejais bei pacientų rūšiavimą pagal medicinos pagalbos prioritetus ikistacionarinėje grandyje ir skubios pagalbos skyriuose įvykus masinei nelaimei. Apie skubios pagalbos organizavimą masinės nelaimės atveju kalbėjo doktorantas Paulius Uksas. Docentas Augustas Beiša Tema pristatė sveikatos sektoriaus darbą ginkluoto konflikto metu ir Ukrainos pamokas. Apie naujas traumas patyrusių pacientų gydymo metodikas patirtimi dalijosi prof. Robertas Samalavičius. Visi prelegentai – Vilniaus universiteto dėstytojai.
Kaip vyksta medicininės paramos organizavimas karinių operacijų metu praktiškai, patirtimi dalijosi Lietuvos kariuomenės mjr. Maksim Dmitrijev, apie chirurginės pagalbos organizavimo principus karinių operacijų metu kalbėjo kpt. Roman Botov. Pranešimą apie kovinių toksinių medžiagų apžvalgą perskaitė klinikinės toksikologijos gydytojas Linas Zdanavičius, apie traumas po sprogimų kalbėjo doktorantė Justina Skruodytė.
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktorius Svajūnas Žukauskas konferencijos organizatoriams ir lektoriams padėkojo už profesionalius pranešimus, išgirstas naujas ir primintas lig šiol retai panaudotas žinias, kolegišką bendravimą.
Komentarai
Palikite savo komentarą